Ūgnė Karaliūnaitė, www.delfi.lt, 2018 m. lapkričio 29 d.

Įsivaizduokite, kad jums mėnesį tenka išgyventi vos už mažiau nei 200 eurų. Kaip atrodytų jūsų kasdienybė? Kas atsidurtų ant jūsų pietų stalo? O dar pagalvokite, kaip su tokia suma išsisuktumėte, jei būtumėte jau pensijoje ir be komunalinių išlaidų dalį pajamų tektų išleisti vaistams. Deja, bet su tokia realybe Lietuvoje susiduria 52 tūkst. gyventojų, kurių pensijos nesiekia nė poros šimtų eurų.

Senatvė galėtų būti tas metas, kai palikęs darbą ir turėdamas pakankamai gerą sveikatą žmogus mėgautųsi kiekviena šiame pasaulyje likusia diena. Tačiau tam reikalinga finansinė laisvė. Jei ne laisvė, tai bent ramybė, kad mėnesio pabaigoje bus ko pavalgyti ar už ką nusipirkti būtinų vaistų.

Didesnė nei 1 tūkst. eur pensija – 80 gyventojų

Kaip skaičiuoja „Sodra“, šių metų rugpjūčio mėnesį Lietuvoje mažesnę nei 200 eurų senatvės pensiją Lietuvoje gavo 52 tūkst. šalies gyventojų.

„Jei žmogaus senatvės pensija nesiekia 130 eurų ir jis negauna jokių kitų išmokų, jis gali kreiptis ir gauti šalpos pensiją. Šalpos pensijos bazinis dydis šiuo metu yra 130 eur“, – aiškino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.

Pavyzdžiui, jei žmogus sulaukė pensijos amžiaus, o senatvės pensija yra 100 eur, tokiu atveju jam primokama 30 eurų. Tai reiškia, kad žmogus bent minimaliai gaus 130 eur per mėnesį. Primename, kad pernai skurdo lygis Lietuvoje buvo 307 eur.

Džiugesio nesuteikia ir 200–300 eur senatvės pensiją gaunančių žmonių būrys. Jų Lietuvoje šiuo metu yra net 230 tūkst. 300–400 eur pensijos skiriamos 190 tūkst. Lietuvos pensininkų, o 400–500 eur gauna beveik 60 tūkst. pensijos amžiaus sulaukusių gyventojų.

Nuo 500 iki 600 eurų siekiančiomis pensijomis gali džiaugtis jau tik 14 tūkst. gyventojų, 600–700 eur – 5 tūkst. Maždaug šalies vidutinį atlyginimą siekiančias 700–800 eur pensijas gaunančių žmonių kategorijoje – vos 2,5 tūkst. gyventojų.

800 ir daugiau eurų pensijos yra skiriamos 1,2 tūkst. pensininkų visoje šalyje. Iš jų didesnę nei 1 tūkst. eur pensiją gauna 80 Lietuvos gyventojų.

Šiuo metu vidutinė pensija Lietuvoje siekia apie 337 eur arba 46,66 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas šalyje. Kaip kis vidutinės pensijos ir darbo užmokesčio santykis ateityje sunku pasakyti, tačiau demografinė šalies situacija įtakos tam tikrai turės.

„Šiuo metu Lietuvoje vidutinė senatvės pensija sudaro beveik pusę vidutinio darbo užmokesčio į rankas. Iš esmės pensijų dydis yra susietas su vidutinio darbo užmokesčio pokyčiais šalyje. Vis dėlto dėl demografinių priežasčių šis rodiklis gali keistis – mažėti. Trumpuoju laikotarpiu šią problemą išspręs senatvės pensijos amžiaus ir būtinojo stažo ilginimas, o ilgainiui gyventojas tokį santykį, prognozuojama, galės išlaikyti, jeigu dalyvaus pensijų kaupimo sistemoje, – kalbėjo „Sodros“ atstovas spaudai S. Jarmalis. – Minimali alga ir trumpas stažas garantuoja minimalias teises į senatvės pensiją, vidutinis darbo užmokestis – vidutinę pensiją“.

Kiek mokėjo, tiek ir gauna

Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis svarstė, kad, tikėtina, jog tokia didelė dalis pensininkų gauna mažas pensijas, nes neturi pakankamo stažo arba turėjo mažas pajamas, nuo kurių mokėjo mokesčius.

„Čia gali būti keletas priežasčių, kodėl didelė dalis pensininkų gauna tokias mažas pensijas: galbūt jų darbo stažas yra mažas, o gal žmonės dirbo savarankiškai ir nemokėjo pakankamai mokesčių“, – spėjo pašnekovas.

 B. Gruževskis sutiko, kad pensinio amžiaus žmonių dalis, gaunanti mažas pensijas, per didelė, tačiau kartu pridėjo, kad iš tiesų pensijos dydis priklauso nuo mokėtų mokesčių ir išdirbto laiko.

„Reikia pripažinti, kad tikriausiai dalis žmonių iš tiesų turėjo daugiau pajamų, bet ne nuo visų mokėjo mokesčius valstybei. Žmogus turi jausti atsakomybę už savo ateitį“, – kalbėjo jis.

Pasak jo, kalbant apie pensijų dydžius, būtent didele problema tampa tai, kad gyventojai nori didelių pensijų, tačiau kartu nenori mokėti mokesčių, kol patys dirba. „Žinoma, uždirbant 400 eurų negali tikėtis, kad gausi tokio pat dydžio pensiją. Vis dėlto kiekvienas galėtų tikėtis 300–400 eurų pensijos, jei sąžiningai mokėtų mokesčius. Be to, dar dalį pajamų senatvėje žmogus galėtų prisidėti kaupdamas antroje pakopoje. Todėl ir reikia kuo anksčiau rūpintis ir pradėti galvoti apie pensiją“, – šnekėjo B. Gruževskis.

Europoje dar neatrodome blogiausiai

Nors Lietuvos pensininkai, neturintys papildomų pajamų ar turto, senatvėje turi kaip reikiant susispausti gaudami tik „sodrinę“ pensiją, Europos Sąjungos kontekste pagal statistiką Lietuva dar neatrodo prasčiausiai.

Skelbiama, kad pernai metais Lietuvoje skurdo rizikos lygis tarp vyresnių nei 65 m. amžiaus gyventojų siekė 33,4 proc (2016 m. buvo 5,7 proc. punkto mažesnis). Bendrai žemiau skurdo ribos pateko 22,9 proc. šalies gyventojų. Kaip pastebi Statistikos departamentas, 2016 m. vidutinė senatvės pensija buvo 255,3 eur, o tai buvo mažiau nei rizikos riba šalyje (307 eur).

„Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos“, – yra konstatavęs Statistikos departamentas.

Kita vertus, kaip jau minėta anksčiau, kai kurios kitos Europos šalys dar labiau kenčia nuo pensininkų skurdo rizikos. Kaip skelbia Eurostat, prastesnė situacija yra ir kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje.

Latvijoje skurdo rizikos lygis tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų pernai siekė 39,9 proc. (skurdo rizikos riba – 330 eur), Estijoje – 41,2 proc. (skurdo rizikos riba – 469 eur). Būtent Estija ir pirmauja Europos Sąjungoje pagal pensininkų dalį, kuri patenka žemiau skurdo rizikos ribos.

Bene laimingiausi dėl savo pajamų ir mažiausios skurdo rizikos, Eurostat duomenimis, pernai buvo Slovakijos (6,9 proc.), Prancūzijos (7,8 proc.), Danijos (8,8 proc.) ir Vengrijos (9,1 proc.) pensininkai.

Ateityje bus dar liūdniau?

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad vidutinė senatvės pensija šių metų rugsėjį Lietuvoje sudarė 337 eur, arba apie 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas šalyje.

„Atsižvelgiant į tarptautinių institucijų rengiamas demografines prognozes Lietuvai, įvairūs vertinimai rodo, kad nesiimant veiksmų ateityje šis santykis gali sumažėti ir iki 30 proc.
 Būtent artėjantys demografiniai iššūkiai darys didžiausią spaudimą Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistemai – šalies populiacijoje vis didesnę dalį sudarys vyresnio amžiaus gyventojai, ir atitinkamai vis mažiau dirbančiųjų išlaikys vieną pensininką“, – portalui DELFI komentavo Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.

Kaip teigė pašnekovas, nuo naujų metų įsigaliosianti nauja pensijų kaupimo tvarka turėtų užtikrinti, kad antroje pakopoje kaupiantys gyventojai, išėję į pensiją, galėtų tikėtis panašaus pensijų lygio, kokią gauna dabartiniai pensininkai.

„Neretai laikoma, kad „auksinis“ pajamų senatvėje ir buvusio atlyginimo santykis yra 60–70 proc. Atsižvelgus į pensijoje pasikeitusius kasdienio gyvenimo poreikius toks santykis turėtų užtikrinti pernelyg nepasikeitusią gyvenimo kokybę senatvėje. Neabejotinai šiuo metu didelė dalis gyventojų senatvei kaupia per mažai“, – įsitikinęs Lietuvos banko atstovas. Pasak G. Šimkaus, ir toliau pensijoje pagrindiniu pajamų šaltiniu gyventojams išliks „Sodra“, tačiau papildomai lėšų bus galima gauti iš pusiau privataus (antros pakopos) ar privataus (trečios pakopos) kaupimo.

„Pensijų kaupimo sistema leidžia kiekvienam gyventojui į pensiją atsinešti finansinį rezervą, tokiu būdu išlyginant skirtumus tarp skirtingų kartų gaunamų pensijų dydžio. Visgi finansinio rezervo, kuriuo reikia rūpintis vis labiau, kaupimas tipiniam lietuviui niekada nebuvo lengvas dalykas. Naujausi praėjusių metų duomenys rodo, kad Lietuvoje namų ūkių taupymo norma yra neigiama. Tai reiškia, kad esame linkę išleisti netgi daugiau nei uždirbame. Ilgą laiką taupumu lietuviai Europoje neblizga. Tad svarstant apie pajamas senatvėje ir norint jų orių, būtina dėti pastangas atsakingam asmeninių finansų valdymui, ilgalaikio finansinio rezervo kaupimui, nes, kaip sako liaudies išmintis, roges reikia ruošti vasarą“, – priminė Lietuvos banko atstovas.