Gintarė Bakūnaitė, www.delfi.lt, 2019 m. birželio 10 d.

Europos Komisija ^[1] (EK) trečiadienį paragino Lietuvą imtis efektyvesnių priemonių sprendžiant socialinės nelygybės ir skurdo šalyje problemas. Kaip skelbiama EK ataskaitoje, socialinė nelygybė mūsų šalyje yra viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje ^[2] (ES). Vis dėlto politikai tik skėsčioja rankomis – esą išvados nors ir teisingos, padėtis nėra tokia bloga, nes EK remiasi sena statistika. Tuo tarpu Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pateikia visai kitokį vaizdą. Jo teigimu, socialinė nelygybė Lietuvoje ne tik kad egzistuoja, bet dar labiau didėja, o politikai nesiima jokių reikšmingų priemonių jai sustabdyti.

Tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, tiek Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas tikina, kad socialinę nelygybę politikai jau mažina, įvesti vaiko pinigai ir pradėta įgyvendinti pensijų reforma. Tačiau toks politikų savo darbų vertinimas, anot R. Lazutkos, trumparegiškas, o jų minimos reformos neturės jokio realaus poveikio.

Mano, kad EK statistika rodo blogesnį vaizdą nei yra iš tiesų

Kaip DELFI teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) narys T. Tomilinas, socialinės nelygybės problema Lietuvoje egzistuoja „daugelį metų“, o ši Vyriausybė esą prisidėjo ir prie šešėlio mažinimo, ir prie socialinės politikos stiprinimo. Kaip to pavyzdžius Seimo narys pateikia vaiko pinigų įvedimą ir pensijų reformą.

Be to, teigia parlamentaras, EK išvados parengtos remiantis 2016 m. statistika, kuri, pasak T. Tomilino, gali rodyti kiek blogesnį vaizdą, nei jis yra iš tiesų.

„EK neturi kitos statistikos kaip tik 2016 m. ir ja remiasi, nes statistika vėluoja dviem metais. Šiuo metu daromos reformos, visų pirma, pensijų reforma, kuri tikrai sukūrė prielaidas daug spartesniam pensijų augimui, ir sukūrė rezervus tolimesniam pensijų auginimui.

Kalbant apie šeimas, mes padarėme beprecedentį žingsnį – davėme galimybę visoms šeimoms gauti išmokas už vaiką nepriklausomai nuo situacijos, nepriklausomai nuo to, ar šeima turi mažas, ar dideles pajamas. Anksčiau tokių vaiko pinigų Lietuvoje ilgą laiką nebuvo. Tai taip pat, manau, smarkiai sumažino gausių šeimų skurdą, bet visą tą statistiką mes matysime kiek vėliau“, – teigia politikas.

T. Tomilino įsitikinimu, jau šiam Seimui baigiant kadenciją turėtų matytis geresnė statistika, nei EK išvadose, nes jo įvardytos reformos esą duos vaisių.

L. Kukuraitis vardija priemones, kurių buvo imtasi

Kad EK rėmėsi 2016 m. duomenimis dėmesį atkreipė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, jo atsakymai DELFI buvo pateikti raštu.

„Tai jokiu būdu nereiškia, kad Europos Komisijos minimos problemos tapo neaktualios, tačiau jos, tikėtina, per pastarąjį laikotarpį švelnėjo, kadangi padaryta daug sprendimų skurdui ir nelygybei mažinti.

Tarkime, universalūs vaiko pinigai buvo įvesti 2018 m. (30 Eur) ir tik nuo 2019 m. buvo padidinti iki 50 Eur kiekvienam vaikui. Tik nuo šių metų buvo sumažinta mokestinė našta dirbantiems žmonėms, nuo pernai didėjo valstybės remiamų pajamų dydis, vidutinė senatvės pensija 2016 m. sausį siekė 255 Eur, o šių metų sausį jau sudarė 344 Eur, nuo šių metų įvestos priemokos mažiausių pensijų gavėjams“, – teigiama L. Kukuraičio pateiktuose atsakymuose.

Kaip dar vieną priemonę, padedančią mažinti skurdą ir socialinę nelygybę, L. Kukuraitis įvardijo „Sodros“ įmokų grindis.

„Todėl mažėjo žmonių, gaunančių mažiau nei MMA, o naujasis Darbo kodeksas leidžia MMA mokėti tik už nekvalifikuotą darbą, todėl nuosekliai mažėja darbuotojų, gaunančių minimalią algą – 2018 metais tokių žmonių buvo 2,5 proc. nuo visų darbuotojų.

Taigi kai kurie sprendimai padaryti labai neseniai ir neatsispindi Europos Komisijos disponuojamoje skurdo ir nelygybės statistikoje“, – tikina ministras.

Dabartinių valdančiųjų nuopelnų neįžvelgia

Vis dėlto, anot VU profesoriaus R. Lazutkos, jokios reikšmingos reformos, kurios iš tiesų mažintų socialinę nelygybę, pastaruoju metu įgyvendintos nebuvo. Visų pirma, anot jo, pensijų reforma yra orientuota į antrąją pakopą ir kaupimą joje, todėl, jei šios reformos rezultatai ir pasimatys, tai įvyks tik po 30-50 metų.

„Pensijų reforma yra didžiąja dalimi kaupimas pensijai. Kad žmonės susikauptų tą pensiją, reikia keliasdešimties metų, tai rezultatai bus ne kadencijos pabaigoje, bet 2050-2070 metais, jeigu jie bus teigiami“, – T. Tomilino įžvalgas kritikuoja profesorius.

Didesnį poveikį socialinių problemų sprendimui, atkreipia dėmesį jis, turėjo pensijų indeksavimo įvedimas. Tačiau šis įstatymas, primena R. Lazutka, nors ir pradėjo veikti praeitais metais, priimtas buvo ankstesnės kadencijos metu.

„Tai, kad „Sodroje“ padaryta indeksavimo reforma, tai ne šitos valdžios (nuopelnas – DELFI). Butkevičiaus Vyriausybė turėjo tą vadinamą socialinį modelį ir 2016 m. vasaros pradžioje buvo priimtas socialinio draudimo pensijų įstatymas, kuriame buvo numatyta įvesti tą indeksavimo tvarką, kuri įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d. Bet ją priėmė ankstesnioji valdžia, tai šitos valdžios nuopelno čia nėra, nebent tai, kad jie neatšaukė.

Dabar tos pensijos pagal indeksavimo įstatymą didėja kiekvienais metais be jokių specialių sprendimų. Idėja yra tokia – „Sodra“ apskaičiuoja, kaip pasikeitė dirbančių, „Sodroje“ apdraustų žmonių algos, kaip pasikeitė jų skaičius ir suskaičiuoja, kiek nuo metų pradžios reikia tas pensijas padidinti“, – aiškina profesorius.

Jo teigimu, nuopelnu negalima laikyti ir to, kad nuo šių metų buvo kiek padidintos labai mažos pensijos, nes jos vidutiniškai didėjo vos 20 eurų, todėl reikšmingų pokyčių neduos.

„Šita valdžia dar 2017 m. pabaigoje dar šiek tiek atskirai padidino pensijas, be to indeksavimo įstatymo. Galėtume sakyti nuopelnas, bet toks čia ir nuopelnas, kada į „Sodrą“ įplaukia daugiau pinigų dėl to, kad auga algos. Daugiau pinigų – daugiau jų paskirsto, tai čia panašiai kaip pavasaris – sušyla ir pražysta gėlės“, – ironizuoja ekonomistas.

Problema dar labiau gilėja

R. Lazutka pastebi, kad šiais metais pensijos didėjo 7,5 proc., tuo tarpu atlyginimai padidėjo 9,5 proc. Anot jo, tai tik įrodo, kad nelygybė ne tik kad egzistuoja, bet ir dar labiau auga.

„Tai reiškia, kad atotrūkis tarp dirbančių žmonių ir pensininkų vidutiniškai toliau didėja. Pensininkų pajamos yra mažos, tarp pensininkų skurdas daug labiau paplitęs, iš jų skusta 36 proc. – vardija profesorius ir priduria, kad iš dirbančiųjų skursta tik 8 proc. – Algos auga sparčiau negu padidėja pensijos, tai reiškia, kad nelygybė toliau didėja. Todėl Tomilinas gali būti optimistiškai nusiteikęs, statistika tikrai neatspindi kai kurių detalių, bet čia skirtumai yra tokie dideli ir problemos tokios gilios, struktūrinės, ilgalaikės, kad tie pakeitimai, galima sakyti, kosmetiniai.

“Kad atotrūkis tarp turtingiausiųjų ir žemutinio visuomenės sluoksnio dar labiau didėja, anot R. Lazutkos, rodo ir paskutinių ketverių metų tendencijos. Ekonomistas pateikia ir skaičius – 2014-2017 m. 20 proc. šalies turtingųjų pajamos išaugo net 40 proc., tuo tarpu tokios pat dalies žemiausiam visuomenės sluoksniui priklausančių žmonių – tik 17 proc.

„Atotrūkis tiesiog auga. Kad 2018 m. būtų kažkas labai pasikeitę, kad tas aukščiausias visuomenės sluoksnis neuždirbtų tiek daug, o apatinis daug daugiau uždirbtų, tai taip nebus, nebuvo tokių sprendimų. Galime įsivaizduoti, kad tų žmonių, kurie uždirba 3000, algos padidėja 10 proc., o tų, kurie uždirba minimalią algą, padidėja 6 proc. Atotrūkis toliau didėja ir EK tai pastebi jau kelintą kartą“, – Lietuvoje esančią situaciją komentuoja profesorius.

Jis stebisi ir tuo, kad valdantieji vaiko pinigus įvardija kaip nelygybės mažinimo priemonę, nes tai esą su tuo niekaip nesusiję.

„Dėl vaiko pinigų galėtume sakyti, kad taip, čia buvo jų, bet kiek tai gali turėti poveikio nelygybės sumažinimui? Nelabai. Todėl, kad visiems davė po 30 eurų – ir tiems, kurie uždirba 5000, ir kurie uždirba 500 eurų. Ir pasiturinčių šeima gauna tuos vaiko pinigus, ir nepasiturinčių, tai čia nelygybę ne kiek veikia“, – įsitikinęs R. Lazutka.

Dėl mokesčių didinimo sutaria, bet dėl rūšies – ne

L. Kukuraitis, paklaustas, kas trukdo efektyviau spręsti socialinės nelygybės ir skurdo problemas šalyje, kaip pagrindinę priežastį įvardija finansavimo trūkumą.

„2019 m. Lietuvoje socialinei apsaugai tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis sudarė 12,3 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 18,8 proc. Tai lemia, kad Lietuva socialinei apsaugai gali skirti mažiau lėšų.

Finansų ministerija galėtų detaliau pakomentuoti finansavimo trūkumo priežastis, bet Europos Komisija rekomendacijose nurodė gana aiškias išeitis: gerinti mokestinių prievolių vykdymą (tai reiškia kovą su šešėliu ir mokesčių vengimu) ir plėsti mokesčių bazę. Europos Komisija siūlo visuotinį nekilnojamojo turto mokestį ir automobilių taršos mokestį. Plačiau apie šias priemones galėtų pakomentuoti Finansų ministerija“, – teigiama L. Kukuraičio pateiktuose atsakymuose.

Kad mokesčiai – vienintelis kelias mažinti dar labiau didėjančią socialinę nelygybę, pritaria ir R. Lazutka. Vis dėlto, pabrėžia jis, kalbėti reikėtų ne apie visuotinį mokesčių didinimą, o apie didesnę mokestinę naštą daugiausiai pajamų gaunantiems asmenims bei verslams.

„Kadangi „Sodros“ lubos įvestos ir padarytas neapmokestinamas minimumas, tai tie, kurių pajamos labai didelės, laimi daugiau negu vidutinis sluoksnis, negu tie, kurie uždirba pora tūkstančių“, – teigia VU profesorius.

Jo teigimu, iš mokesčių reformos mažiau uždirbantys neišlošė beveik nieko, o dideles pajamas gaunantiems ji yra labai palanki ir veikia priešingai – ne mažina, o dar labiau didina socialinę nelygybę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2019 m. Lietuva skyrė 5,7 mlrd. eurų, tai sudarė 12,3 proc. nuo BVP. 2018 m. buvo skirta 5,6 mlrd. Eur, tai sudarė 13 proc. nuo BVP.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad statistinis 2019 m. mažėjimas lyginant su 2018 metais susijęs su „Sodros“ rezervo kaupimo pradžia, į kurią patenkančios lėšos neįskaitomos kaip išlaidos socialinei apsaugai“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymuose.

Jei problema didės, Lietuva susidurs su rimtais iššūkiais

R. Lazutka aiškina, kad jei šalyje ir toliau didės socialinė nelygybė, o politikai nesiims efektyvių priemonių šiai problemai spręsti, Lietuva susidurs su rimtomis „socialinėmis ligomis“. Taip, pateikia pavyzdį jis, jau nutiko JAV – nors šalis vertinama kaip labai turtinga, ją kamuoja itin sudėtingos socialinės bėdos, kurios stipriai veikia visą visuomenę.

„Visa Europa ir EK pripažįsta, kad žmonės blogai jaučiasi ir visuomenė blogai funkcionuoja, kai yra didelė pajamų nelygybė. Nesvarbu, kad tie, kurie yra visuomenės apačioje, nemiršta badu, bet kai yra didelis skirtumas vyksta visuomenės dezintegracija. Tiesiog interesai, motyvai vieno visuomenės sluoksnio pasidaro visiškai skirtingi nuo kito. Vieniems rūpi, kur dar nukeliauti ar kad dar būtų papildomos dienos prie Kalėdų ir prie Velykų, o kitiems yra svarbu, kaip vaikui susimokėti už būrelį.

Kai yra toks visuomenės susisluoksniavimas, yra skirtingi interesai ir (skirtingi sluoksniai – DELFI) nesupranta vieni kitų, ir tokia visuomenė ima degraduoti. Yra daug tyrimų, kurie rodo, kad JAV yra turtinga šalis, bet ten yra daug daugiau psichinių sutrikimų, ten yra daugiau nutukimo, narkotikų, kalinių, visų tokių blogybių. Mokslininkai paaiškina, kad ne todėl, kad JAV yra skurdi šalis, o todėl kad yra didžiuliai skirtumai.

Jeigu mes lyginame su tipiškomis europietiškomis šalimis kaip Vokietija, Austrija ar Skandinavų šalys, tai tada parodoma, kad tos šalys nėra tokios turtingos, bet kadangi nelygybė yra mažesnė, ten gyvenimas yra geresnis, visuomenė funkcionuoja geriau. Kaip pavyzdys dažnai pateikiama Suomija, kuri pagal laimės rodiklį paprastai pirmauja pasaulyje“, – aiškina VU profesorius.

EK išvados negailestingos

DELFI primena, kad EK trečiadienį paragino Lietuvą plėsti mokesčių bazę ir didinti išlaidas socialinei apsaugai, kad būtų sumažintas skurdas ir socialinė nelygybė.

Briuselis teigia, kad spartaus ekonomikos augimo vaisių Lietuva nepadalija teisingai – socialinė nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, o skurdas labiausiai gresia vyresniems žmonėms, neįgaliesiems, nepilnoms šeimoms ir bedarbiams. „Europos Komisija rekomenduoja (…) gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko, pagerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą“, – rašoma pranešime.

Komisija teigia, kad nelygybę Lietuvoje skatina mažos išlaidos socialinei apsaugai bei socialinių paslaugų trūkumas. Siekiant padidinti biudžeto pajamas, Lietuva raginama gerinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimą, siūloma svarstyti nekilnojamojo turto ar automobilių taršos mokesčius.