Deja, ir tokiu sunkiu laikotarpiu, paskelbto karantino sąlygomis atsiranda nesąžiningų darbdavių, kurie siekdami patirti kuo mažiau nuostolių imasi įvairių priemonių, sprendžia problemas darbuotojų sąskaita.

Labai svarbu atsiminti, kad darbo sutartis – tai susitarimas tarp dviejų šalių. Vadinasi, bet kuris sprendimas turėtų būti priimtinas abiem, o ne priimant jį vien iš jėgos pozicijos.

DARBDAVIUI DRAUDŽIAMA VERSTI DARBUOTOJĄ EITI ATOSTOGŲ

Tiek kasmetinės, tiek nemokamos atostogos yra darbuotojo teisė, o ne pareiga. Todėl net ir karantino metu darbdavys neturi teisės priversti darbuotojo be jo sutikimo pasinaudoti kasmetinėmis arba neapmokamomis atostogomis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rekomenduoja primigtinai siūlyti darbuotojui pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis karantino metu tik tuo atveju, jei jų yra sukaupta daugiau nei už vienerius darbo metus.

Atostogos suteikiamos tik pagal darbuotojo prašymą. Atostogų suteikimas darbuotojo prašomu metu darbdaviui yra prievolė. Nebent dėl gamybinio būtinumo ar atsižvelgiant į atostogų grafiką, jis neturi galimybės suteikti atostogų prašomu laiku. Darbdavys tai turi pagrįsti realiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Tuo atveju, kai darbdavys reikalauja, kad darbuotojas pasinaudotų atostogomis, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisija, kuri karantino metu išnagrinės jo skundą rašytine tvarka.

Atostoginiai už atostogas turi būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią. Nebent yra darbuotojo prašymas juos gauti su artimiausiu darbo užmokesčio mokėjimu.

NEAPMOKAMOS ATOSTOGOS

Svarbu žinoti, kad už nepamokamas atostogas atostoginiai nėra mokami. Be to, neapmokamų atostogų metu darbuotojas neapdraustas socialiniu draudimu. Šiomis dienomis labai aktualus sveikatos draudimas. Jeigu per kalendorinį mėnesį darbuotojas dirbo nors vieną dieną, tuomet sveikatos draudimas jam galioja. Jeigu neapmokamos atostogos trunka ilgiau nei vieną mėnesį, darbuotojui reikės privalomojo sveikatos draudimo įmoką (PSD) susimokėti savarankiškai. Tik tokiu atveju darbuotojas turės teisę nemokamai guti valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų.

Šiai dienai PSD sudaro 42,37 eurus per mėnesį.

NUOTOLINIS DARBAS

Karantino metu tai labiausiai rekomenduojama darbo forma. Žinoma, tuo atveju, jeigu nuotolinis darbas yra įmanomas pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį bei darbuotojo atliekamas funkcijas. Darbas nuotoliniu būdu suteikiamas pagal darbuotojo prašymą arba darbo sutarties šalių susitarimu. Už tokį darbą turi būti mokamas darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis.

Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, jos turi būti darbdavio kompensuotos. Kompensacijos dydis ir jos mokėjimo sąlygos gali būti nustatytos darbo sutarties šalių susitarimu arba įmonėje galiojančiu lokaliniu teisės aktu.

Pagal paskutinius Darbo kodekso 49 str. pakeitimus, esant ekstremaliai situacijai, siekiant saugoti darbuotojų ir trečių asmenų sveikatą, darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, o šiam nesutikus – nušalinti nuo darbo ir už šį laikotarpį jam nemokėti darbo užmokesčio.

DARBO UŽMOKESTIS UŽ PRASTOVOS LAIKOTARPĮ

Pagal paskutinius Darbo kodekso 47 str. paskutinius pakeitimus, darbdavys darbuotojui arba jų grupei gali paskelbti prastovą, jei karantino ar ekstremalios situacijos metu negali darbuotojui suteikti darbo sutartyje sulygto darbo.

Už prastovos laikotarpį darbuotojui turi būti mokama ne mažesnis nei minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis, o iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.

Šiai dienai yra patvirtinta minimali mėnesio alga 607 eurai neatskaičius mokesčių arba 437 eurai į rankas.

Darbdavys gali paskelbti dalinę prastovą. Tokiu atveju prastovos laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis).

Už faktiškai dirbtą laiką darbuotojas gauna numatytą darbo užmokestį, o už prastovos laiką – kaip už prastovą.

Darbdavio patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos skiriant subsidiją.

Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali situacija arba karantinas. Subsidija nebus skiriama biudžetinėms įstaigoms ir valstybės bei savivaldybių institucijoms.

DARBUOTOJŲ ATLEIDIMAS GRIEŽTAI PAGAL DARBO KODEKSO NORMAS

Norint atleisti darbuotojus pagal DK 57 str. mažinant darbuotojų skaičių, darbdavys net karantino laikotarpiu privalo paisyti darbo kodekso reikalavimus – įspėti prieš atleidimą, atleidžiant darbuotoją išmokėti jam priklausančias išeitines išmokas.

ĮSPĖJIMO TERMINAI

Darbdavys, norėdamas atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (LR DK 57 str.) privalo jį įspėti raštu:

jei darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.

Daugiau nei metus – prieš vieną mėnesį.

Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, įspėjimo terminas – du mėnesiai

Jeigu darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat jeigu iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tokiu atveju įspėjimo terminas – 3 mėnesiai.

Įmonės kolektyvine sutartimi galima susitarti dėl ilgesnių įspėjimo terminų.

IŠEITINĖS IŠMOKOS ATLEIDŽIANT DARBUOTOJĄ

Atleidžiant darbuotoją LR DK 57 str. nustatytais pagrindais darbdavys privalo sumokėti jam 2 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

NEDARBO IŠMOKA PO ATLEIDIMO IŠ UŽIMTUMO TARNYBOS

Atleidimo atveju reikėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, žmogus patampa apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Jam tokiu atveju nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti PSD įmokų.

Nedarbo išmoka skiriama per 10 darbo dienų.

Nedarbo išmoka susidaro iš dviejų dalių: pastoviosios ir kintamosios. Šiai dienai pastovioji dalis sudaro 141,25 euro, kintamoji dalis priklauso nuo darbuotojo buvusio darbo užmokesčio ir išmokos mokėjimo mėnesio (pirmus tris mėnesius mokama daugiau, vėliau išmoka mažėja).

KINTAMOJI DALIS

1-3 mėn. — 38, 79 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio;

4-6 mėn. — 31,03 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio;

7-9 mėn. — 23,27 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

ILGALAIKIO DARBO IŠMOKA

Ilgalaikio darbo išmoka mokama, jei darbuotojas buvo atleistas LR DK 57 str. pagrindu, t. y. darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Jos dydis priklauso nuo nepertraukiamojo darbo stažo pas darbdavį.

5-10 metų — 77,58 proc. vieno vidutinio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka;

10-20 metų – 77,58 proc. dviejų vidutinių asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka;

Virš 20 metų — 77,58 trijų vidutinių asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka.

Ši išmoka išmokama po trijų mėnesių nuo atleidimo su sąlyga, kad asmuo per šį laikotarpį neįsidarbino. Išmoka mokama iš ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl jos gavimo reikia kreiptis į Sodrą.

Biudžetinėse įstaigose ilgalaikio nedarbo išmoką moka buvęs darbdavys.

VĮ IAE Nepriklausoma profsąjunga

Pirmininko pavaduotoja-teisininkė

Ilona Nekrošienė

Tel. 8-386-2-83-10