IAE PATVIRTINO ATLYGIO POLITIKĄ. KUR KLASTA?
Gegužės 12 d. IAE vadovybė po Valdybos pritarimo patvirtino dokumentą — Atlygio politiką.
Įmonėje, pagal Darbo kodekso 140 str., patvirtinta Darbo apmokėjimo sistema, kuri yra Kolektyvinės sutarties dalys.
Todėl profsąjungos iškart pareiškė apie tai, kad toks dokumentas, kap Atlygio politika, yra perteklinis, arba jame gali būti nurodytos bendros kryptis, etapai, bet ne daugiau.
Tačiau atominės vadovybė vis dėlto nutarė patvirtinti tokį dokumentą. Bet šalys susitarė, kad Politika neatšaukia ir nėra virš galiojančios darbo apmokėjimo sistemos.
Kur yra priimtos politikos klasta ar gudravimas?
Pirma, jame kalbama apie IAE darbuotojų darbo užmokesčio priartinimą prie medianos (t. y. vidirkio) Lietuvos darbo rinkoje. Tačiau, kyla klausimas: su kuo palygina IAE darbuotojus?
Pagal 10 p. — su statybos, energetikos ir gamybos sektoriais. Profsąjungų pasiūlymas lyginti IAE darbuotojų atlyginimus su branduolinės energetikos sektoriumi, pavyzdžiui, atsižvelgiant į Europos uždaromų AE darbo užmokesčio lygį, kas būtų logiška, buvo atmestas be jokių argumentų. Todėl nuo pat pradžių taikomas iškraipantis «kreivo veidrodžio» principas.
Antra, dokumente kalbama apie naujos pareigybių vertinimo metodikos kūrimą bei taikymą. Tačiau finansavimo šaltinis nenumatytas. Todėl kyla klausimas: iš kokių lėšų, kaip pažadėta įmonės vadovybės šio dokumento paaiškinime, bus padidintos darbuotojų algos?
Atsakymas akivaizdus: neviršijant esamo darbo užmokesčio fondo biudžeto. Todėl klausimas, kaip bus įdiegta dar tik planuojama nauja pareigybių vertinimo metodika, lieka atviras. Svarbiausia, kad nebūtų pritaikytas kitas iškraipantis principas — «iš ko atimti, kad pridėti kitam».
Matyt, tai suprasdami, įmonės vadovybė taip desperatiškai priešinasi profsąjungų ketinimams aktyviai dalyvauti šiame procese.
Trečia, Atlygio politika (20 p.) numato papildomas nefinansines garantijas atskiriems darbuotojams, gyvenantiems atokiau nuo jų faktinės gyvenamosios vietos — kelionės ir apgyvendinimo apmokėjimas.
Profsąjungos šio dokumento aptarimo metu iškart pareiškė, kad iki to laiko, kol neišspręstas personalo pervežimo autobusų reisais klausimas, šis punktas yra ne tik nekorektiškas, bet ir savaip diskriminuojantis didžiausią IAE darbuotojų dalį. Ir įvedamas dar vienas iškraipantis principas — » yra reikalingi, tačiau yra reikalingesni».
Iš esmės, kaip mes jau anksčiau išsakėme savo nuomonę, socialinės garantijos turi būti apibrėžtos kolektyvinėje sutartyje. Ypač valstybės įmonėje. Tai užtikrina valstybės finansų naudojimo skaidrumą bei įmonės socialinę atsakomybę. Be to, leidžia išvengti tokių abejotinų ir net tam tikru mastu populistinių sprendimų, kaip draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. Juk šiandien galiojanti materialinės pašalpos skyrimo tvarka pagal kolektyvinę sutartį iš tikrųjų padeda žmonėms, patekusiems į sunkią situaciją. Todėl darbuotojų draudimas įmonės sąskaita gali būti tik papildoma garantija.
Aišku, atviru lieka klausimas, kodėl įmonė atkakliai priešinasi aiškiam, patogiam ir skaidriam papildomų garantijų per kolektyvinę sutartį reglamentavimui. Manau šis klausimas skirtas įmonės savininkui, t. y. ministerijai. Ir jis bus užduotas artimiausiu metu.
IAE nepriklausomos profsąjungos pirmininkė Ilona Nekrošienė