Profsąjunga – nuo darbdavio nepriklausomas subjektas. Pagrindiniai profsąjungos ir darbo tarybos skirtumai

Pagrindinis profsąjungos ir darbo tarybos skirtumas – tai profsąjungos nepriklausomybė nuo darbdavio, atstovaujant darbuotojams, bei išimtinė teisė sudaryti kolektyvinę sutartį su papildomomis garantijomis darbuotojams (abipusiu šalių susitarimu ir kolektyvo sprendimu kolektyvinė sutartis gali būti taikoma visiems darbuotojams). Pagrindinė garantija – darbo užmokesčio sistemos ir susijusių dokumentų derinimas.

Darbo taryba paga įstatymus tokių įgaliojimų neturi (ir pagal kolektyvinę sutartį, ir, deja, pagal nepriklausomumą – ji sudaroma darbdavio iniciatyva), t. y. veikiant darbo tarybai, kolektyvas gaus darbo užmokesčio sistemą, pareigybių vertinimą ir „šakučių“ pakeitimą be suderinimo, kaip nuspręs darbdavys.

Dabar mes turime valdybos ir vadovybės patikinimą, kad galiojančioje kolektyvinėje sutartyje iki 2023 m. įtvirtintos naudos nebus mažinamos, kol vyksta derybos dėl naujos kolektyvinės sutarties. Viskas lyg ir gražu, tačiau tikėtina, kad, išrinkus darbo tarybą, ji bus informuota dėl kai kurių dokumentų pakeitimo (dėl darbo užmokesčio sistemos, „šakučių“, pareigybių vertinimo).

Tai reiškia, kad darbdavys lengvai gali įgyvendinti planus dėl darbuotojų atlyginimų iki 2026 m., t. y. priartinti  prie medianos Lietuvos darbo rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad jau dabar darbininkų, specialistų ir vidutinės grandies vadovų atlyginimai yra arti ar virš medianos, darbdavio nuomone, jų atlyginimai atitinka rinką. O tai reiškia, kad ženkliai kelti atlyginimus iki 2026 m. neplanuojama.

Mūsų profsąjunga pagal įstatymus atlieka atstovavimo darbuotojams (visiems) funkciją, kadangi profsąjungos narių yra daugiau kaip 1/3 bendro darbuotojų skaičiaus. Dėl darbo santykių ne visi darbuotojai moka profsąjungos nario mokestį per buhalteriją, kadangi patiria spaudimą, ir profsąjunga negali pateikti jų pavardžių, kaip prašo darbdavys (neturime teisės pagal Asmens duomenų apsaugos įstatymą). Vis dėlto darbdavys kažkodėl mano kitaip ir siūlo kreiptis į teismą, jei jo pozicija profsąjungos netenkina. Teismo procesas užtsitęs mažiausiai metus ar daugiau, taigi visą tą laiką realios derybos dėl kolektyvinės sutarties nevyks (neįmanoma vienu metu bendradarbiauti ir kariauti), o tai yra nepriimtina.

Todėl, jei iki rinkimų buhalterijoje darbdavys pamatys, kad ne mažiau kaip 1/3 darbuotojų yra profsąjungos nariai, tai pagal įstatymą automatiškai visos darbo tarybos teisės pereis profsąjungai ir darbo tarybos rinkimo procedūra sustabdoma.

Sudarius darbo tarybą, darbdavys be jokių sunkumų pakeis darbo apmokėjimo sistemą, „šakutes“, pareigybių vertinimą. Profsąjunga, savo ruožtu, ir toliau atstovaus savo nariams, juos gins ir ves derybas dėl kolektyvinės sutarties, kuri pagal įstatymą bus taikoma tik profsąjungos nariams, ir joje, žinoma, bus papildomos garantijos. Tik, deja, teks priimti pakeistą ir nesuderintą darbo apmokėjimo sistemą, kadangi atskiros darbo apmokėjimo sistemos (tik profsąjungos nariams) darbdavys nerengs.

Dėl surinktų parašų (virš 1200) pavyko susitarti dėl kolektyvinių derybų pradžios.

2022 m. būtent Nepriklausoma profsąjunga kreipėsi į EK, susitiko su atsakingu direktoriumi ir finansavimas, susijęs su  darbo užmokesčio fondu, padidėjo nuo 4 % iki 10 %, iš viso – iki 14,5%.

Siekiant išsaugoti nepriklausomą nuo darbdavio ir principingą atstovavimą darbuotojams jiems reikšmingiausiais klausimais, šiandien profsąjungai kaip niekada reikalingi Jūsų pasitikėjimas ir palaikymas, ir to įrodymas – būti profsąjungos nariu.

Įstojimo blanką galima rasti www.iae.lt ^[1]. Mūsų kontaktai: jur.np@iae.lt ^[2], tel. 2-83-10, 8-656 99491.