GEGUŽĖS 1 D. MINĖJIMO ISTORIJA

Tradicija švęsti gegužės 1 d. atsirado dar 19 amžiaus vidury. 1856 m. Australijos darbininkai pirmieji pareikalavo 8 valandų darbo dienos. Nuo to laiko šita šventė Australijoje tapo kasmetine.

1886 m. gegužės 1 d. 350 tūkst. amerikiečių darbininkų dalyvavo masinėje demonstracijoje. Žmonės reikalavo įvesti 8 valandų darbo dieną (tuo metu darbo diena buvo 12-15 valandų) bei padidinti darbo užmokestį, įvesti socialines garantijas, panaikinti vaikų darbą.

Dėl žiaurių valdžios veiksmų išvaikant demonstrantus žuvo keli žmonės, daugelis buvo sužeisti, o organizatoriai buvo nuteisti mirties bausme.

Būtent šiems įvykiams atminti gegužės 1-oji tapo Tarptautine darbuotojų solidarumo diena ir visame pasaulyje buvo pažymėta darbuotojų kalbomis su socialiniais reikalavimais. Tai sunkiai iškovota šventė, todėl ypač reikšminga darbuotojams.

SOCIALINĖ ŠVENTĖS REIKŠMĖ ŠIANDIEN

Socialinis šios šventės skambėjimas šiandiena pasikeitė.

Dabar gegužės 1-oji – tai pavasario ir darbo šventė, visų žmonių, kas dirba, ant kieno piečių laikosi valstybės gerovę, šventę. Tai labai reikšminga diena kiekvienam darbuotojui – profsąjungos nariui.

Šią dieną mes rodome savo pilietinę poziciją, pasirengimą kartu ginti dirbančių žmonių interesus, kad darbuotojų atlyginimai būtų orūs, o darbo vieta – saugi.

Visiems mums šiandien reikia solidarumo, vienybės. Stabilumo pagrindu turi būti socialinė partnerystė: darbuotojų, darbdavių, valstybės.

Svarbiausia užduotis šiandien – realaus Lietuvos gyventojų pajamų didinimo mechanizmo kūrimas, darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimas. Juk pagrindinė bet kurios visuomenės vertybė yra būtent žmonės, kurie savo pastangomis, savo darbais užtikrina valstybės ekonominę plėtrą.

Teisingas darbo apmokėjimas, tinkamos darbo sąlygos, saugumas – tai nepakeičiami profsąjungos tikslai. Ir giname juos mes visi kartu. Juk tik vienybės, solidarumo ir sąmoningumo sąlygomis mes galime susidoroti su visais laiko iššūkiais ir užtikrinti ateities kartos vystymosi stabilumą.

SOCIALINĖS GARANTIJOS SAVAIME NEATSIRANDA

Už daugiai nei šimtmetinę gegužės 1-osios istoriją darbuotojai turi normuota darbo dieną, poilsio laiką, apmokamas atostogas, socialinį draudimą, atskirą įstatymą, reglamentuojantį saugos ir sveikatos klausimus, vaikų priežiūros atostogas, padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį ir kt.

Visa tai atsirado ir egzistuoja dėl gerai organizuoto ir galiojančio visame pasaulyje profsąjungų judėjimo ir jo įtakos politikų sprendimams.

Jaunesni darbuotojai gali gūžčioti pečiais ir pasakyti, kad šiandien galiojančios garantijos jau tapo įprastos. Ir jie neklysta. Tačiau kai tik nustosime rūpintis darbuotojų gerove, labai greiti suprasime, kaip visa tai yra trapu ir trumpalaikė.

Gerove savaime neatsiranda iš inercijos – mes turime ją kartu ir solidariai kasdien, sąmoningai prisidėdami prie stabilesnės visuomenės kūrimo.

PASIRINKIMAS TARP ŽMOGAUS VERTYBIŲ IR PELNO

Lietuvoje vyksta dviejų požiūrių konfrontacija: kas svarbiau – pelnas ar žmogus. Profsąjungos mano, kad bendromis pastangomis sukurta gerovė turi būti prieinama visiems, ja reikia solidariai dalytis. Kitaip tariant, mums pirmoje vietoje yra žmogus ir jo gerovė.

Kitoje pusėje (pelno) yra jėgos, kurios atkakliai įrodinėja visuomenei, kad viešosios paslaugos (švietimas, sveikatos apsauga, šilumos ir elektros tiekimas) – pasenęs reiškinys ir kad šios sritys turėtų atitekti privačiam verslui, kuris neva galėtų teikti tokias pačias, tik kokybiškesnes paslaugas.

Tačiau laikas, krizė ir galu gale faktai bei tyrimai parodė, kad toks siauras ir trumparegiškas požiūris į valstybės gerovę ir žmones yra ydingas. O privataus sektoriaus paslaugos pernelyg brangsta, jomis neįmanoma naudotis už atlyginimą.

Tokia politika sukelia dar didesnį nepasitikėjimą valstybe bei nusivylimą, kas savo ruožtu silpnina žmonių įsitraukimą į visuomenės gyvenimą. O silpnesnė visuomenė reiškia mažesnę įtaką valdžiai, o tai paranku, kadangi paprasčiau vykdyti verslą pagal lobistų norus. Sukurti aktyvią pilietinę visuomenę labai sunku. Ypač kai prie to neprisideda nei valdžia, nei nusivylę gyventojai.

GINTI VISUOMENĖS GEROVĘ

Mūsų užduotis, viso pasaulio profsąjungų užduotis – ginti visuomenės gerovę ir nuolat priminti, kad valdžia tarnauja žmogui, o ne žmogus valdžiai.

Deja, karts nuo karto Lietuvoje atsiranda pasiūlymai atšaukti gegužės 1-osios šventę. Esą tai sovietinis palikimas. Tačiau, mano giliu įsitikinimu, to siekia tik tie politikai, kuri nori pakenkti valstybei ir šimtus metų veikiančiam pasaulio profsąjungų judėjimui.

Profsąjungu judėjimas atsirado dar 18 amžiuje.

Ištversime tik tuo atveju, jei veiksime ir kursime kartu.

VĮ IAE NP pirmininkė Ilona Nekrošienė