PROFSĄJUNGOS PRIEŠ SPAUDIMĄ DARBUOTOJAMS

Prieš pora dienų į mūsų profsąjungą kreipėsi vienos patalpų valymo įmonės darbuotojos. Skundėsi, kad jų darbdavys, pralaimėjęs paslaugų teikimo sutartį, verčia jas rašyti prašymą nutraukti darbo sutartį savo noru. Kam? Kad nemokėti priklausančios pagal darbo kodeksą išeitinės pašalpos. Ir nesvarbu, kad darbo kodekse numatyti įspėjimo terminai, išmokos ir pan.
Tik aktyvios profsąjungos pozicijos dėka šioje įmonėje pavyko užkirsti kelią tokiai neteisybei. Labai svarbu, kad profsąjungos nariai spėjo laiku informuoti profsąjungą apie tokią situaciją. Šie žmonės nepasidavė bandymams daryti spaudimą, nustatyti ultimatyvias sąlygas, kalbėti tik iš jėgos pozicijos. Aišku ir profsąjunga sureagavo nedelsiant.
Profsąjunga savo ruožtu turi ir kitų klausimų darbdaviui. Pavyzdžiui, kaip nustatomos normos. Iš kur, pavyzdžiui, atsiranda reikalavimas valyti 1200-1500 kv.m. plotį?
Ir už tokį sunkų fizinį darbą mokamas tik minimalus atlyginimas. Dar ir siulomas darbas tik 0,75 etatui. Kadangi Vyriausybė padidino MMO net! 35 eurais (įskaitant mokesčius). Tokiomis sąlygomis, mano manymu, komiškai atrodo dar ir reikalavimas pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą.
Kai susiduri su panašiomis situacijomis, tai pasisakymai apie tai, kad profsąjungos nariai — tai kažkokia privelegijuota kasta, man asmeniškai, skamba ciniškai. Šių žmonių dėka pavyksta pasiekti teisingumą, išspręsti konfliktus, nesikreipiant į teismą. Kas, savo ruožtu, pelninga ir darbdaviui. Juk tik pats kreipimosi į teismą arba į darbo ginčų komisiją faktas gali padaryti nepataisomą žalą darbdavio reputacijai.
IAE nepriklausomos profsąjungos pirmininkė