Lietuvoje liberalizuojant darbo santykius nebuvo aplenktas ir atostogų tvarkos keitimas.Naujajame Darbo kodekso projekte, kuris yra pateiktas Seimui, numatyta, kad kasmetinės atostogos turėtų būti ne mažiau nei 20 darbo dienų, o vieną kartą per metus privalu pasinaudoti nepertraukiamomis dešimties darbo dienų atostogomis.
Tokia tvarka daliai dirbančiųjų reikš trumpesnes atostogas. Mat dabartiniame Kodekse galioja nuostata, kad per metus dirbantiesiems suteikiama ne mažiau nei 28 kalendorinės dienos atostogų, vieną kartą per metus privalu ilsėtis nepertraukiamai 14 dienų.
Taip pat dabartiniame Darbo kodekse yra numatyta, kad kai kurie dirbantieji turi teisę gauti 35 dienų atostogas, pavyzdžiui, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalieji. Naujajame projekte šios nuostatos nebelieka.
Dalis darbdavių leidžia darbuotojams likusią dalį atostogų skaidyti ir į atostogas neįtraukti savaitgalių. Tačiau kitai daliai darbdavių tokia galimybė nepatinka.
Advokatas, buvęs Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis sako nuolat girdintis verslininkų nusiskundimus dėl dabartinio atostogų laiko reglamentavimo.
„Pirmas klausimas, kurio sulaukiu iš verslininkų renginiuose, yra tas, jeigu darbuotojas prašo penkių dienų ar galime jų nesuteikti ir suteikti septynias. Lietuvoje dabar numatytos keturios savaitės kasmetinių atostogų atitinka tarptautinių dokumentų reikalavimus. Atostogų trukmė Lietuvoje yra minimali, nes, pavyzdžiui, ilgą stažą turintys žmonės turi daugiau atostogų“, — DELFI komentavo jis.
Pasak pašnekovo, dabar nemažai darbo ginčų arba konfliktų darbe kyla dėl to, kad darbuotojai kasmetines atostogas nori skaidyti dalimis.
„Dabar Darbo kodeksas reikalauja, kad viena iš atostogų dalių būtų ne trumpesnė nei 14 dienų, o kitos dalys gali būti bet kokios. Jeigu darbuotojas suskaido likusią atostogų dalį į 14 dalių ir ima jas po mažiau nei 7 dienas iš eilės, tai darbdavys jam sumoka už 24 darbo dienas, o ne 20 darbo dienų, nes atostoginiai mokami tik už darbo dienas. Jeigu darbdavys nenori leisti imti atostogas trumpiau nei septynios dienos, tuomet jis apmoka tik už 20 darbo dienų, nes į 28 kalendorines dienas patenka keturi savaitgaliai, taigi iškrenta 8 dienos. Numačius, kad atostogos gali būti 20 darbo dienomis, nebeliktų amžinos diskusijos, ar darbdavys gali nustatyti imti septynias, o ne penkias dienas atostogų“, — esminį planuojamą pasikeitimą paaiškina V. Mačiulaitis.
Jis sutinka, kad daliai dirbančiųjų dėl to gali trumpėti atostogos.
„Iš dalies galima sutikti, kad tose darbovietėse, kuriose leidžiama taip daryti, jie galėtų pralošti, bet Darbo kodeksas nustato galimybes šalims susitarti dėl ilgesnių atostogų ir geresnių jų apmokėjimo sąlygų. Tai reiškia, kad tos įmonės, kurios nori taip skatinti savo darbuotojus, jos ir toliau tai galėtų daryti. Tačiau ne paslaptis, kad liberalus leidimas būtent taip naudoti atostogas yra labiau paplitęs viešajame, o ne privačiame sektoriuje“, — pripažino advokatas.
Pastebi piktnaudžiavimų
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas pripažįsta, kad darbdaviams nepatinka pratęsiamos atostogos, kai į jų trukmę neįskaičiuojamos šventinės dienos ir savaitgaliai.
„Tai yra susiję su tuo, kad kai prasideda šventiniai laikotarpiai, žmonės kartais pradeda piktnaudžiauti, o kai bus parašyta darbo dienos, viskas bus aišku. Kodėl latvių ir estų darbdaviai sugeba daugiau mokėti algos, todėl, kad pas juos ir atleidimas, atostogos ir kiti dalykai yra aiškiai reglamentuoti “, — DELFI komentavo verslo asociacijos vadovas, priklausantis Trišalei tarybai.
Jo nuomone, lietuviai ir taip daug ilsisi.
„Aš manau, kad toks piktnaudžiavimas labiausiai pasireiškia viešajame sektoriuje. Ten tai yra apskritai labai didelė problema, nes valdininkai įsigudrino (pasiilginti atostogas – DELFI). Manau, kad dėl aiškumo yra visi suinteresuoti, juo labiau, kad niekur tokių atostogų nėra kaip Lietuvoje“, — kalbėjo D. Arlauskas.
Lietuviai neatostogauja daugiau nei kiti
Tuo metu Maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė nesutinka, kad lietuviai atostogauja daugiau nei kiti europiečiai.
„Daugumoje Europos šalių darbuotojai atostogauja penkias savaites per metus. Blefas, kad mes daugiausiai atostogaujame, prieš kelerius metus darėme analizę, kuri paneigė tokias kalbas. Taip pat jiems Vakaruose suteikiama daugiau atostogų už stažą, taip pat yra papildomos kalėdinės atostogos. Be to, daugelyje Vakarų šalių yra kompensuojama, jeigu šventinė diena sutampa su savaitgaliu“, — DELFI komentavo G. Gruzdienė.
DELFI primena, kad mokslininkų rengtame naujajame Darbo kodekso projekte buvo numatyta, kad atostoginiai būtų skaičiuojami ik nuo bazinio darbuotojo atlyginimo.
Tai reikštų, kad nei viršvalandžių apmokestinimas, kintamos atlygio dalies, nei premijos nebūtų įskaitomos į atostoginius.
Tačiau prieš projektą teikdama Seimui Vyriausybė vis dėlto nusprendė ir toliau atostoginius skaičiuoti nuo vidutinio atlyginimo, tačiau į juos neįtraukiant metinių premijų, taip pat jie būtų skaičiuojami nuo vieno, o ne trijų mėnesių atlyginimų vidurkio.
Šiuo metu Vyriausybės nutarime yra numatyta, kad atostoginiai skaičiuojami nuo visų darbinių pajamų.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/daliai-dirbanciuju-gali-sutrumpeti-atostogos.d?id=68315784