Žiedūnė JuškytėDELFI Sveikatos redaktorė2019 m. spalio 17 d.
Pastaruoju metu visuomenėje pasklido gandas: jei susirgsite ir išsiimsite nedarbingumo pažymėjimą, „Sodra“ jus gali patikrinti, ką tuo metu veikiate. Neva, jei nedarbingumo metu užfiksuojama, kad, pavyzdžiui, ne lovoje gulėjote, o apsipirkinėjote prekybos centre, išmokos už ligą galite negauti.
„Ne, mes nei bankų išrašų, nei čekių, nei, ar žmogus namuose, ar pas tėvus, ar bibliotekoje, netikriname, tai net techniškai neįmanoma“, – komentavo „Sodros“ atstovas.
S. Jarmalis sako, kad žmonės tikrinami nebent tada, kai „Sodra“ apie juos gauna pranešimą, jog galimai nesilaikoma taisyklių, arba, kai speciali sistema užfiksuoja, kad nedarbingumo pažymos gali būti išduodamos neteisėtai.
„Sodra» tikrina atvejus, kurie gali būti sisteminiai piknaudžiavimai, jie vertinami pagal tam tikrus slaptus kriterijus. Jei atvejai pasirodo rizikingi, tie žmonės kviečiami pasitikrinti sveikatos.
Žmogus pakviečiamas pas gydytoją pasitikrini sveikatos, kad būtų galima įsitikinti, ar jis tikrai serga. Didžioji dalis, apie 85 proc., įtartinų atvejų pasitvirtina.
Nedarbingumo pažymėjimą turintis asmuo įvardijamas kaip pažeidžiantis taisykles, jei jis:
— gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba į GKK posėdį;
— nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo;
— neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų;
— atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų;
— dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo);
— vartojo alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas;
— elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.
Jei darbdavys, gydytojas ar koks kitas asmuo informuoja, kad asmuo, turintis nedarbingumo pažymėjimą, nesilaiko šių taisyklių, „Sodra“ tikrina atvejį ir, jei abejonės pasitvirtina, sustabdomas išmokų mokėjimas. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, tačiau pasitaiko ir taip, kad asmuo turi grąžinti neteisėtai gautas išmokas „Sodrai“.
Už oficialų egzaminą – įmokų grąžinimas
DELFI pasiekė atvejis skaitytojo, kai šis turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos, tačiau tuo metu universitetas oficialiame tvarkaraštyje pažymėjo egzaminą, kuriame turėjo dalyvauti ir į redakciją kreipęsis žmogus. Nors iš tikrųjų, pasakoja skaitytojas, atsiskaitymas už egzaminą vyko anksčiau ir žmogus nedarbingumo pažymos elgesio taisyklių laikėsi. Visgi žmogus neįrodinėjo, kad buvo kitaip, ir grąžino „Sodrai“ gautas įmokas.
Kalbant apie konkretų atvejį – „Sodra“ bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis, tarp jų ir su aukštosiomis mokyklomis ir gali gauti informaciją apie žmogaus egzaminus, kurie buvo jų laikino nedarbingumo metu. Lankyti mokslų laikino nedarbingumo metu negalima, todėl egzaminas galėjo būti priežastis nutraukti ligos išmokos mokėjimą.
Kita vertus, jeigu egzaminas iš tiesų nevyko (buvo atsiskaitinėjama anksčiau) žmogus tiesiog turėtų apie tai pranešti „Sodrai“. Toliau jau „Sodra“ užklaus aukštosios mokyklos (nes su aukštosiomis mokyklomis bendradarbiaujame) ir jeigu pasitvirtins faktas, kad iš tiesų tą dieną egzaminas nevyko, ligos išmoka bus išmokėta, komentavo S. Jarmalis.
Visgi, „Sodros» atstovas sako, kad pasitaiko atvejų, kai už neteisėtai išduotą nedarbingumo pažymėjimą atsako ne tik asmuo, bet ir gydymo įstaiga, kurioje dokumentas buvo išduotas.
Pavyzdžiui, jei gydytojas nedarbingumo pažymėjimą pacientui pratęsia tada, kai jis yra užsienyje ir tai yra įrodoma, vadinasi, gydytojas paciento net nematė ir nedarbingumo pažymėjimą pratęsė neteisėtai.
Kai užfiksuojamas panašus atvejis, „Sodra“ kreipiasi į gydymo įstaigą ir, jei atvejis įrodomas, gydymo įstaiga turi atsakyti, pavyzdžiui, padengti piniginę žalą.
„Nedarbingumo pažymų Lietuvoje per metus išduodama apie milijoną, tų, kurie pažeidžia taisykles, per metus nustatome apie 500. Tai yra vienetai, dėl kurių darbdavys susirūpina ir paskui pavyksta tai įrodyti. O per metus apie 30-40 tūkstančių pacientų mes patikriname sistemiškai – ne žmogaus taisyklių pažeidimus, o apskritai yra keliamas klausimas, abejonė, ar žmogus iš tikrųjų serga, – komentavo S. Jarmalis. – Mūsų tikslas nėra gąsdinti žmonės, kad jie bijotų, jog neva „Sodra“ ateis į namus ir patikrins, ką jūs vakar pirkote.“
„Sodra“ pateikia atsakymus į dažnai pasitaikančius klausimus apie elgesį laikino nedarbingumo metu.
„Sodra“ kontroliuoja, kaip žmonės elgiasi sirgdami ir gali nutraukti ligos išmokos mokėjimą
Tiesa. Laikinas nedarbingumas – tai ne papildomos atostogos ar asmeniniam tobulėjimui skirtas laikas. Šiuo laikotarpiu žmogus turi visas jėgas sutelkti į savo sveikatą, o „Sodra“ jam moka ligos išmoką. Išduodamas nedarbingumo pažymėjimas gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu.
Taisyklių pažeidimais laikoma, kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę.
Elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodra“, remdamasi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, išmokos gavėjo prašoma pateikti pateisinamas savo elgesio priežastis arba jis kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją pasitikrinti sveikatos.
„Sodros“ specialistai eina į namus patikrinti, ar žmogus serga ir nepažeidžia taisyklių
Mitas. „Sodros“ specialistai niekada į namus nevaikšto ir gyventojų netikrina. Jeigu į Jūsų duris pasibeldęs asmuo prisistatė „Sodros“ darbuotoju, greičiausiai tai yra sukčius.
„Sodra“ tikrina gyventojų sąskaitų išrašus ir pirkimo kvitus – ką žmonės pirko ir kur buvo sirgdami
Mitas. „Sodros“ specialistai niekada netikrina jokių kvitų ar banko išrašų ir nesidomi gyventojų sąskaitomis.
Galiu ligos išmokos negauti, jeigu nepateiksiu prašymo „Sodrai“
Iš dalies tiesa. Daugiau nei pusė gyventojų „Sodrai“ internetu jau yra pateikę neterminuotus prašymus ligos išmokai gauti, o tai reiškia, kad vėl susirgus jokių prašymų teikti nereikia.
Jeigu tokio prašymo žmogus nėra pateikęs, galima bet kada, nelaukiant ligos, prisijungti prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui sodra.lt/gyventojams ir pateikti neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti. Pateikus tokį prašymą išmokos gali būti skirtos ir už pastarųjų 12 mėnesių laikotarpį iki prašymo pateikimo dienos, jei dėl jų nebuvo kreiptasi, bet jos priklausė.
Sergant negalima niekur eiti iš namų
Mitas. Sergantis žmogus, jeigu jam nustatytas sveikatą tausojantis režimas, gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė ir nėra grėsmės užtęsti ligos trukmės ir užkrėsti kitų žmonių.
Suprantama, taisyklės riboja lankymąsi masiniuose sporto, kultūros renginiuose, pramoginėse kelionėse ar daryti tai kas gali turėti įtakos žmogaus nedarbingumo trukmei.
Sergant negalima eiti į darbą
Tiesa. Ligos išmoka mokama dėl to, kad susirgęs žmogus nepajėgia dirbti ir praranda pajamas. Be to, sergant virusinėmis ligomis eiti į darbą būtų neatsakinga, nes rizikuojama užkrėsti kolegas.
Jeigu žmogus gali dirbti ir gauna darbo pajamas sirgdamas, vadinasi, dėl ligos darbo pajamų neprarado ir „Sodra“, gavusi informaciją iš darbdavio apie žmogaus pajamas nedarbingumo metu, ligos išmokos nemokės.
Jeigu keliausiu į užsienį, „Sodra“ sužinos
Tiesa. „Sodra“ keičiasi informacija ir gauna duomenis, kurie gali būti svarbūs teisei gauti ligos išmoką iš įvairių institucijų bei turi rizikos valdymo informacines sistemas, kurios vertina rizikos veiksnius, nustato įtartinus atvejus ir tais atvejais ligos išmoka neskiriama, ar tokie žmonės kviečiami į gydymo įstaigą pasitikrinti sveikatos ir darbingumo. „Sodra“ tikrina sergančių gyventojų socialinių tinklų paskyras
Mitas. „Sodra“ neskaito gyventojų paskyrų socialiniuose tinkluose. Tačiau dažniausiai skaito darbdaviai, kaimynai ir kiti žmonės bei praneša „Sodrai“ anoniminiu pasitikėjimo telefonu. Dažnai, pavyzdžiui, darbdavys, kurio darbuotojas turi nedarbingumo pažymėjimą, praneša „Sodrai“ apie tai, kad jo darbuotojas šiuo metu puikuojasi nuotraukomis iš egzotinių kraštų ir klausia, ar jo darbuotojas pagrįstai pripažintas laikinai nedarbingu. Tai gali būti priežastis „Sodrai“ iškviesti gyventoją į Gydytojų konsultacinę komisiją pasitikrinti sveikatos.
Sirgti neapsimoka, nes ligos išmokos yra labai mažos
Mitas. Gyventojai serga ne todėl, kad „apsimokėtų“ gauti ligos išmoką. Ligos išmoka kompensuoja dalį gyventojo prarastų darbo pajamų dėl to, kad jis susirgo ir negalėjo dirbti bei negavo atlyginimo už tas dienas, kai nebuvo darbe. Ligos socialinio draudimo esmė ir yra mokėti įmokas, kad susirgus pačiam ar šeimos nariui, gautų ligos išmoką.
Pati ligos išmoka visiškai priklauso nuo vidutinių gyventojo pajamų, turėtų iki ligos. Jeigu žmogus gavo vidutinį darbo užmokestį, kuris Lietuvoje 2-ąjį šių metų ketvirtį siekė 1252 eurus arba beveik 800 eurų į rankas, tokiu atveju už pirmas dvi dienas ne mažesnę nei 62 proc. išmoką mokės darbdavys, o nuo trečios dienos „Sodra“ paskirs 37 eurų išmoką per dieną (mokės apie 30 eurų „į rankas“). Jeigu žmogus sirgtų dvi savaites (10 darbo dienų) tai į rankas gaus apie 300 eurų – maždaug 80 proc. iki ligos turėtų pajamų.
Jeigu sirgsiu „neteisingai“, „Sodra“ man gali būti skirti baudą
Mitas. „Sodra“ niekada neskiria jokių baudų gyventojams už elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus. Nustačius pažeidimą nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, „Sodra“ pareikalaus atlyginti žalą – sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą.