Artūras Černiauskas yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas
Lietuvoje kasdien į viešumą pažeriama naujienų, kurios priverčia nuogąstauti Lietuvos žmones. Tai paskelbiami netikri šauktinių sąrašai, tai grasinama užvežti darbo migrantų, nes mūsų šalyje drastiškai mažėja gyventojų, tai paskelbia, kad visiems bus drastiškai mažinamos išeitinės išmokos, tai…
nformaciją valdžios atstovai numeta, sukelia paniką, o kapstytis jau palieka patiems. Kaip sakoma, skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas.
Gegužės pradžioje premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog mokslininkų parengtas socialinis modelis bus perduotas svarstyti Seimui mėnesio viduryje – 15-ąją, vėliau viešumoje prasprūdo ir 20 diena.
O prieš kelias dienas, prieš pat Trišalės tarybos posėdį, premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad, nors profesinės sąjungos bei prezidentė ir kritikuoja, naujasis socialinis modelis vis dėlto bus perduotas svarstyti Vyriausybės Strateginiam komitetui ir dar šį mėnesį bus pateiktas Seimui.
Tačiau jau kitą dieną susirinkusi LR trišalė taryba, kurią sudaro Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovai, toliau svarsto naująjį Darbo kodeksą ir derasi dėl kiekvieno naujojo dokumento punkto.
Tiesa, dėl vienų kyla aštresnių diskusijų, o dėl kitų sutariama greičiau. Bet taisytinų dalykų tiek daug, kad Trišalės nariai nusprendžia sušaukti dar vieną posėdį – gegužės 26 dieną. Vargu ar ir tądien jie suspės baigti savo darbą.
O be šios tarybos pritarimo dokumentai iki Seimo nenukeliauja. Tad, pasakykite, kam viešai skambinti varpais ir skelbti pavojų, žarstantis gražiomis frazėmis? Pateiktas socialinis modelis kol kas tėra tik mokslininkų siūlymas.
Jis nepriimtas ir negali būti toks priimtas. Todėl ir svarstome, todėl ir deramės, todėl ir raminame dirbančiuosius. Sakysite, nėra dėl ko? Mes kasdien bendraujame su savo profesinių sąjungų nariais, kreipiasi ir nepriklausantys joms dirbantieji.
Ir mes žinome, kad jie nerimauja. Ir dėl nesuprantamų kai kurių pakeitimų, ir dėl grasinimų juos patvirtinti. Juolab paliečiamos ir socialiai jautrios žmonių grupės. Juk žinome, kiek mūsų nubyrėjo dėl neteisingos socialinės sistemos.
Sunku jiems pasitikėti valdžia, kuri tik nuolat baugina. Bet kam nuo to geriau? Gal jūs žinote, premjere? Juk ir pats jūs sakėte, išgirdęs niūrią Europos Komisijos prognozę apie Lietuvą, kaip labiausiai susitrauksiančią ES valstybę iki 2060 metų, „kad pesimizmas yra visiškai ne vietoje“.