VĮ IAE Nepriklausoma profsąjunga gavo anoniminio darbuotojo elektroninį laišką, kurį mes publikuojame. Tuo pačiu Jūsų demesiui pateikiame «Vakarų ekspreso» straipsnį su VĮ IAE NP pirminko pavaduotojos — teisininkės Ilonos Nekrošienės telefoniniu interviu, reakcija i kurį yra atsiųstas mums laiškas.
Laiško tekstas (originalas):
«Laba diena,
Esu ilgametis atominės elektrinės darbuotojas ir ne pirmą kartą mane stebina nepriklausomų profsąjungų veikla. Gal galėtumėte tiksliau paiškinti kokie yra nepriklausomų profsąjungų veiklos tikslai?
Nepaisant to ar narys as ar ne, profsąjungų veikla veikia mane tiesiogiai. Kiek tenka matyti jusų veikla daro nuolatinę žala paprastiems darbuotojams. Kodėl jūs kiršinate ir supriešynate darbuotojus? Kodėl rašote straipsnius, kurie tik daro blogiau? Norėčiau geriau suprasti koks buvo tikslas eiti į žiniasklaidą ir rašyti, kad IAE darbuotojai per daug uždyrba ir į juos įmonė investoja organizodama įvairius mokymus? Ar jūs kaip profsąjunga neturėtumėte kovoti dėl darbuotojų interesų, juos gynti? kad atlyginimai būtų keliami ir įmonė skyrtų daugiau dėmesio darbuotojų kvalifikacijos kėlimui? Jei Jums nėra aktualus ir naudingi vadibiniai mokymai tai nereiškia, kad jie nėra naudingi kitiems IAE darbuotojams. Man labai skaudu ir sunku suprasti kodėl profesinės sąjungos, kurios turėtų rupintis darbuotojais ir gynti jų interesus jiems kenkia ir blogina jų darbo salygas, supriešina darbuotojus.
Gal jau gana pilti purvą mums visiems ant galvos, nes paprasti niekuo dėti darbuotojai nuo to tik kenčia. Po tokių straipsnių kaip praeita savaite, visuomenė galvoja, kad esame vagys, kodėl aš turiu kentėti dėl to, kad jus šmeižiat be pagrindo? Gal profsąjungos išties turi visai kitokių interesų kodėl taip kenkia įmonės darbuotojams ir nori bloginti įmonės įvaizdį?
lauksiu atsakymo ir jusų paaiškinimo kodėl skleidžiate negatyvą, melojate, supriešynate darbuotojus, menkinate įmonės ivaizdį ir kenkiate IAE darbuotojams?
darbuotojas»
Straipsnio tekstas: «Vakarų ekspresas» nuo 2016-04-07, Alia Zinkuvienė:
Ignalinos AE kasyklos dar neišsemtos
Gudrūs vyrukai iš diplomatinio korpuso, 2009-2012 metais iššvaistę dešimtis milijonų eurų per uždaromos Ignalinos atominės elektrinės ir „popierinės“ Visagino atominės elektrinės viešuosius pirkimus, jau gali miegoti ramiai. Nors ikiteisminis tyrimas dar vis vyksta ir vyksta, politikų akimis, tai jau „atidirbta medžiaga“. O nebeveikianti Ignalinos AE ir toliau maitina sugebėjusius prisisiurbti prie lengvų pinigų kranelio.
Posėdžiai slapti
Vakar Seimo Energetikos komisijos, atliekančios parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009-2014 metais, posėdis vyko už uždarų durų. Nuo komentarų išsisuko net parlamentaras Artūras Skardžius, paprastai neslepiantis net pikantiškų detalių.
Jis tik dar kartą priminė kontekstą: Ignalinos AE derėjosi su elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų rangovu „Nukem“ dėl nuostolių, patirtų branduolinio kuro saugyklos projektui vėluojant apie 60 mėnesių, kompensavimo. Arvydo Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija esą neturėjo nuoseklios pozicijos, santykiams aiškintis buvo pasamdyta tarptautinė advokatų kontora „Taylor Wessing LLP“, kuriai per keletą sutarčių Ignalinos AE išmokėjo 23,5 mln. litų (6,8 mln. eurų). Bet paskui A.Sekmokas viceministru „padarė“ Arvydą Darulį, o elektrinės generaliniu direktoriumi tapo Žilvinas Jurkšus. Jie sutiko su „Nukem“ pretenzijomis ir sutiko papildomai sumokėti beveik 73 mln. eurų, nors „Taylor Wessing LLP“ konsultantai nustatė daugiau nei perpus mažesnę sumą.
Tyrimas užtruko
Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus prašymu tyrimą dėl galimos žalos viešajam interesui atlikęs Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris dar prieš keletą metų skundėsi, kad prokuratūros valdžia kaišo pagalius į jo tyrimą. Visą surinktą medžiagą jis perdavė Vilniaus apygardos prokuratūrai. Minėtas tyrimas tebevyksta ir iki šiol — tai „Vakaro žinioms“ patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius.
K.Vagneris apgailestavo, kad šiame tyrime jam „sutrumpino rankas ir kojas“: „Būčiau daugiau pasižiūrėjęs, buvo negero kvapo tų milijonų, ar tik nebus nubyrėję iš jų ir rinkimų kampanijoms. Bet toks yra stiprus vėjas Lietuvoje, kad neperpūsi, o apie energetiką kalbėti visiems yra tabu.“
Tačiau jam keista, kad ir Seimas, 2013 m. entuziastingai puolęs narplioti aferas, niekaip nebaigia savo pradėto tyrimo apie tų aferų herojus.
„Apie prokuratūroje vykdomus tyrimus kalbėta ne kartą, bet niekas iš Seimo nesiteikė paklausti, ar yra galutiniai sprendimai — juk už tai nesušaudys. Juolab kad tai Seimas — aukščiau jų tik Dievas, bet, matyt, energetikos ministras Rokas Masiulis dar aukščiau…“ — ironizavo prokuroras.
Vyriausybė — skolinga
Teisėsauga, kaip jau ne kartą spėjome įsitikinti, labai jaučia politines nuotaikas ir greitai prie jų prisitaiko. Panašu, kad dabartinės valdžios atstovams buvo paranku triukšmingai paskatinti ikiteisminių tyrimų pradėjimą tik kadencijos pradžioje. O dabar staiga tapo nepatogu kapstytis po praeitį ir ieškoti asmenų, atsakingų už Ignalinos AE uždarymo lėšų tratinimą.
Mat dabar iš to paties katilo semiasi ir Vyriausybė. Ignalinos AE finansinės veiklos už 2015 m. tarpinė ataskaita rodo, kad ši valstybės įmonė, šįmet patyrusi apie 2,38 mln. eurų grynųjų nuostolių, 2014 m. rugsėjo — 2015 liepos mėn. įsigijo Vyriausybės vertybinių popierių už 19,7 mln. eurų.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tai išgirdęs buvo šokiruotas.
„Oho! Ir iš kur jie gavo tokių pinigų — iš valstybės skiriamų lėšų kai kurioms eksploatavimo nutraukimo išlaidoms kompensuoti? Bet tai tikslinės lėšos, jų negalima naudoti bet kam“, — svarstė R.Žemaitaitis.
Patikslinus, kad vien 2014 m. rugsėjį buvo nupirkta VVP už daugiau kaip 8 mln. eurų, parlamentarui atsivėrė akys: „Na, žinoma, buvo euro įvedimo išvakarės, Vyriausybei reikėjo pagerinti rodiklius. Mano galva, čia bus susitarimas „po antklode“, kitaip sakant, paslėptas Vyriausybės skolinimasis. Išperkant šias obligacijas tie patys pinigai vėl sugrįš atgal į biudžetą. O įmonės vadovams tai kaip tam tikras garantas — kol turi 19 mln. obligacijomis, turi ir savo kėdes.“
Kol pinigų yra…
Dabartinė Ignalinos AE administracija, vadovaujama Dariaus Janulevičiaus, regis, iš tiesų tvirtai sėdi savo kėdėse ir stengiasi išleisti kuo daugiau pinigų, gaunamų iš tarptautinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Vien darbo užmokesčiui pernai išleista beveik 38 mln. eurų. Ignalinos AE dirba 2106 darbuotojai, iš jų — 195 vadovai, kurių vidutinis atlyginimas siekia 2392 eurus per mėn., specialisto alga — 1278 eurai, darbininko — 1030 eurų.
Ignalinos AE darbuotojai šią savaitę laišku kreipėsi į redakciją, atkreipdami dėmesį į keistą situaciją įmonėje.
„Esame suglumę, kodėl po 2 bloko sustabdymo, nuo 2010 m., objekte atsirado daugybė darbuotojų, nutolusių nuo atominės energetikos, tačiau gaunančių darbo užmokestį, keliskart viršijantį patyrusių darbuotojų algas. Jau antrus metus elektrinėje įdarbinta „ekspertų“ grupė, kuri esą sukurta įmonės darbo optimizavimui. Bet rezultatų nematyti“, — teigiama laiške.
Ignalinos AE nepriklausomos profsąjungos pirmininko pavaduotoja teisininkė Ilona Nekrošienė teigė, kad profesinės sąjungos nuolat kelia šį ir kitus klausimus administracijai, bet atsakymai neįtikina.
„Ekspertai dirba kaip nuolatiniai darbuotojai, o dar kitur perkamos ir konsultacijos. Pernai Energetikos ministerijos konsultantams išleistame 7,3 mln. eurų „krepšyje“ yra ir pavaldžių įmonių pinigai, t.y. ir elektrinės“, — sakė I.Nekrošienė.
Šimtai įmonės darbuotojų dalyvauja su eksploatavimo nutraukimu nieko bendro neturinčiuose kompiuterinio raštingumo, kalbų, psichologijos, vadybos mokymuose. Tai profesinės sąjungos atstovams atrodo kaip lėšų švaistymas, mat už tikrai nemažas algas įmonė galėtų nusisamdyti tokių specialistų, kurių nereikėtų papildomai mokyti.
„Arba galėtų perkvalifikuoti tuos darbuotojus, kuriuos numatoma atleisti. Tačiau dabartinei vadovybei vietinė darbo jėga visiškai nerūpi — dešimtys specialistų ir ekspertų čia atvyksta dirbti iš Vilniaus. Mes net juokaujame, kad nuo 2010 metų prasidėjo tiesioginis elektrinės valdymas. Kaip kitaip, kai Energetikos ministerijoje, kuri, kaip A.Sekmokas 2009 m. tikino, nieko nekainuos mokesčių mokėtojams, dabar jau šiltai sėdi ir „valdo“ kone 90 klerkų“, — kalbėjo I.Nekrošienė.
Jai keisti ir administracijos argumentai dėl elektrinės biuro Vilniuje, K.Kalinausko gatvėje: „Sako, reikia, kad bet kada būtų galima surengti susitikimą su Centrinės projektų valdymo agentūros ar Energetikos ministerijos atstovais. Bet šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia organizuoti nuotolines konferencijas į bet kurią pasaulio vietą, ir kitais atvejais įmonė taip ir daro. Tikrai kainuoja ne tiek, kiek išlaikyti biurą — prieš 4 metus tai atsiėjo apie 300 tūkst. litų (apie 87 tūkst. eurų), kiek dabar — mes nežinome“.
„Vakaro žinios“ teiravosi Energetikos ministerijos, kaip jos vadovybė vertina uždaromos Ignalinos AE veiklą, ar ji ne per menkai kontroliuojama ir kaip suprasti, kad nuostolius deklaruojanti įmonė Vyriausybei skolina 19 mln. eurų. Vakar atsakymo nesulaukėme. Gal iš atostogų grįžęs ministras R.Masiulis paaiškins?
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios»