Martynas Žilionis, Eglė Samoškaitė, www.DELFI.lt 2016 m. rugsėjo 15 d.
„Aš manau, kad tai įstatymai, kurie yra labai reikalingi Lietuvai, kad ji būtų konkurencinga, tik konkurencingoje valstybėje žmonės gali būti laimingi. Tai čia yra mano, kaip ekonomisto nuostata. Žmogus turi būti laisvas ir gali darbą pasirinkti ten, kur nori ir jam reikia sudaryti sąlygas, kad jis galėtų konkuruoti“, – taip apie Seimo priimtą Darbo kodeksą kalbėjo A. Butkevičius.
Advokatų kontoros „Triniti“ advokatas dr. Nerijus Kasiliauskas abejoja premjero žodžiais ir yra įsitikinęs, kad naujas teisės aktas pablogins jeigu ne visų, tai daugelio darbuotojų padėtį.
„Visi su tuo gali gali susidurti. Jau pats pirmas dalykas – nuostata dėl interesų konfliktų. Jeigu dirbsi vienoje darbovietėje ir norėsi papildomai įsidarbinti kitoje – tai priklausys tik nuo esamo darbdavio malonės.
Nesvarbu, ar „Maximos“ pardavėja norės padirbėti dar ir „Rimi“, ar rajono poliklinikos gydytojas ir to paties rajono ligoninėje, tai bus galima laikyti interesų konfliktu. Pavyzdžiui, jeigu apžiūrėjęs pacientą gydytojas norės ji užrašyti į gydymą ligoninėje, jis galės susidurti su interesų konfliktu“, – aiškino teisininkas.
Anot jo, tik nuo darbdavio priklausys, ką darbuotojas (tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje) galės tokiu atveju daryti, kiek, kaip ir kur papildomai dirbti. Jeigu dabar norėdamas uždrausti dirbti kitame darbe darbdavys privalo sumokėti kompensaciją – pagal naują kodekso to nereikės. O jei žmogus vis dėlto įsidarbins darbdaviui nežinant, jį bus galima paprastai atleisti ir dar paprašyti darbdavio atlyginti patirtus nuostolius.
„Naujos, kur kas paprastesnės atleidimo iš darbo sąlygos taip pat galios visiems. Kaip ir nenustatytos darbo apimties („nulinės“) darbo sutartys galės būti sudarytos su visais. Sudarę jas daugelis bus labiau pažeidžiami: iš viso nežinos nė kiek dirbs, nė ką gaus, negalės planuoti savo finansų ir pajamų.
Tokio kraštutinio reguliavimo pavyzdžiai yra Didžioji Britanija ir Olandija, tačiau pati Europos Komisija kritikuoja tokias sutartis“, – komentavo pašnekovas.
Anot jo, dirbantys pagal „nulines“ ar projektines sutartis atostogaut galės kaip ir kiti, tačiau atostoginių gaus gerokai mažiau – pvz., po 20 – 30 Eur už visas atostogas, jeigu prieš tai jiems buvo mokamas atlyginimas, pvz., už 8 val. per mėnesį.
N. Kasiliauskas atkreipė dėmesį, kad įsigaliojus naujam Darbo kodeksui kur kas mažiau garantijų turės ir jaunos šeimos, ypač tėvai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų. Jiems sumažės papildomos atostogos, be to, darbdaviai galės paprasčiau juos atleisti iš darbo.
„Du vaikus auginantis darbuotojas neteks darbo paprastuoju būdu, gerokai lengviau ir bus be papildomos apsaugos. Jį galima pasirinkti ir išmesti, jei, pavyzdžiui, abu vaikai serga. Na, o netekęs pajamų, jis kreipsis į valstybę, prašys pašalpų“, – prognozavo advokatas.
Jis pasakojo, neseniai bendravęs su mokslininkais iš Vengrijos, kurioje prieš 5 metus buvo panašiai liberalizuoti darbo santykiai. Esą jie pristatė tyrimą, kas pasikeitė per tą laiką.
„Tačiau paaiškėjo, kad dėl liberalizavimo niekas nepadidėjo – nei darbo vietų daugiau, nei darbo užmokestis padidėjo, nieko. Liberalizavimo banga ritasi per daugelį valstybių – pvz., ir Prancūzijoje apie tai kalbama.
Vis dėlto mokslininkai sako, kad tai ne kas kita, kaip vadinamas kaštų perskirstymas – ar dar daugiau darbuotojai ar darbdaviai. Liberalizavimas yra tik pavadinimas, bet iš tikrųjų kaštų perskirstymas. Dėl to laimi tik darbdaviai, jie savo kaštus daugiau permeta darbuotojams. Paprasčiausiai darbdaviai galės sutaupyti darbuotojų sąskaita“, – aiškino pašnekovas ir ironizavo, kad jei Vengrijai nepavyko, tai galbūt Lietuva šia prasme bus išimtis.
N. Kasiliauskas abejojo, kad dabartinis Seimas dar priims kokias nors svarbias Darbo kodekso pataisas, kurios labiau apsaugos darbuotojus.
„Abejoju, ar čia kas nors ką nors dar darys, nes matosi, kad yra didžiulis darbdavių spaudimas. Mano galva, kalbos, kad neva kažką dar darysime, jūs nebijokite, yra tik priešrinkiminiai šūkiai“, – sakė jis.
Lankstumo yra, saugumo trūksta
Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigiamai vertina naują Darbo kodeksas yra didelis žingsnis į priekį, tačiau taip pat kritikuoja kai kurias jo nuostatas.
„Pats Darbo kodeksas, manyčiau, yra žingsnis į priekį ir palyginti didelis žingsnis. Tačiau didinant darbo santykių lankstumą, būtina didinti ir darbuotojų saugumą. Bendrai vertinant Socialinį modelį, šiek tiek pasigendu to saugumo elemento“, – komentavo jis.
Kaip pavyzdį ekonomistas pateikė darbuotojų garantijas netekus darbo.
„Dabar sukurtas fondas, bet jis labiau simbolinis. Numatytos 1–3 mėn. atlyginimo dydžio išmokos, priklausančios nuo darbo stažo, yra yra mažai. Manau, turėtų būti apie 6 mėn. Galima kritikuoti, kad tiek būtų daug, bet dauguma Europos šalių turi tokias išmokas“, – argumentavo jis.
Pašnekovo teigimu, būtina, kad žmonės nebijotų prarasti darbo. Esą modelis veiks ir juo bus pasiekta užsibrėžtų tikslų tik tada, kai žmonės bus tikri, jog tokiu atveju jie bus saugūs:
„Jei bus tik lankstumas ir nebus saugumo, žmonės bijos prarasti darbą ir naudos nebus, kaip ir galimai didesnių atlyginimus, ko tarsi siekiama. Taigi, jei darbuotojai bijos derėtis, poveikis gali būti neigiamas – liks ir maži atlyginimai ir saugumo nebus“.
Pašnekovo teigimu, dėl „nulinių“ sutarčių taip pat „perlenkta lazda“, tokia nuostata priimta tarsi avansu.
„Lietuvoje turime didelę problemą su šešėliniu, neapskaitomu darbu. Svarbu, kad dėl tokių sutarčių nebūtų legalizuoti „vokeliai“ ir kad tai netaptų landa nemokėti mokesčių. <…> Manau, yra šiokios tokios grėsmės, kad gerais noras ir pragaras grįstas“, – svarstė jis ir pridūrė.
Griauna vargingesnių ateitį
Ekonomistas Raimondas Kuodis, neseniai recenzuodamas Liberalų sąjūdžio rinkimų programą Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, iškėlė klausimą, ar didelis nesaugumas darbo rinkoje yra gerai, kaip tiki liberalai, ar nebūtinai. Pasak jo, paprastai nestabilumas gerovę mažina.
„Klausimas, kur mes einame? Jei jūs plačiau žiūrėtumėt į laimės ekonomiką ir panašius dalykus, jūs pamatytumėt, kad darbo nestabilumas mažina gerovę. Turbūt kiekvienas nenorėtumėt atsibusti ryte ir pasižiūrėt, ar jūs turite projektą, prie kurio šiandien dirbsite, ar ne? Jūsų vaikai valgys vakare, ar ne? Ta darbo uberizacija nėra toks savaime suprantamas dalykas. Taip, ji vyksta, bet klausimas, ar tai progresas, ėjimas teisinga kryptimi, ar ne. Visos tos neapibrėžtos darbo sutartys ir panašūs dalykai – reikia žiūrėti plačiau“, – sakė R. Kuodis.
Darbo uberizacija R. Kuodis vadina procesą, kai darbas tampa fragmentuotas, o darbo rinka – labai nesaugi.
„Tai procesas, kai darbas tampa labai fragmentuotas, labai nesaugus. Pradedi dirbti projektiniu būdu, lauki – tave pakvies dirbti ar nepakvies. Šitas procesas akivaizdžiai griauna vargingesnės klasės ateitį, ji praranda bet kokį stabilumą gyvenime, nes jau net darbo santykiai tapo nelabai stabilūs. Aš, aišku, nenoriu primesti Lietuvai japoniško modelio, kai žmogus pradėdavo dirbti vienoje kompanijoje ir ten numirdavo, bet tas jam suteikdavo nežmoniškai daug saugumo ir užtikrintumo dėl ateities. Žiūrint per laimės perspektyvą, nėra aišku, kur yra judėjimas į priekį, kur yra progresas ir kur regresas. Pats pokytis nėra strategija“, – sako R. Kuodis.
Pasak ekonomisto, šie pokyčiai labai rimtai svarstomi pasaulio ekonomistų gretose. R. Kuodis teigė, kad verslas natūraliai dreifuos prie nulinių ar panašių sutarčių, jei tik jam bus leidžiama.
Kaip žinoma, Seimas naujuoju Darbo kodeksu įteisino nenustatytos darbo apimties („nulines“) sutartis, kai darbuotojas įsipareigoja atlikti darbą darbdavio kvietimu. Minimalioji darbo trukmė per mėnesį – 8 valandos, už kurias darbdavys privalo sumokėti, net jeigu ir nedavė darbo.
Šios sutartys įteisintos tik Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Nyderlanduose ir yra kritikuojamos, kad mažina darbuotojo socialinį saugumą: turint tokią sutartį stažas kaupiamas itin lėtai, todėl užsidirbti motinystei ir tėvystei, nedarbo išmokai gali tapti iššūkiu. Be to, turėdamas tokią sutartį asmuo negali registruotis Darbo biržoje, nes laikoma, kad jis dirba.
„Verslas turi žiūrėti du žingsnius į priekį. Darbuotojų padėties bloginimas nebūtinai reiškia verslo padėties gerinimą“, – sako ekonomistas.