Ugnė Karaliūnaitė Verslo žurnalistė 2017 m. kovo 22 d
Nuo liepos 1 d. turinčiame įsigalioti naujame Darbo kodekse – daugybė naujovių. Viena iš jų – daugiau nei 2 vidutinius darbo užmokesčius (šiuo metu – 1645,6 euro prieš mokesčius) uždirbantiems asmenims gali tekti patiems derėtis su darbdaviu dėl tam tikrų socialinių garantijų.Naujame Darbo kodekse nurodyta, kad darbo sutartyje, kurioje atlyginimas nurodytas ne mažesnis negu du vidutiniai šalies atlyginimai, galima nukrypti nuo kodekse nustatytų taisyklių.
Tiesa, kartu pridedama, kokiais atvejais nukrypti negalima: maksimalus ir minimalus poilsio laikas, darbo sutarties sudarymas ir pasibaigimas, minimalus darbo užmokestis, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybė ir nediskriminavimas. Pridedama, kad nukrypti nuo Darbo kodekso nuostatų galima tik tuomet, „jeigu darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra“.
„Sodros“ duomenimis, šių metų sausį daugiau nei 1600 eurų atlyginimą („ant popieriaus“) gavo daugiau nei 72 tūkst. dirbančiųjų.
Prezidentė siūlė pakeisti į 3 VDU
Profesinės sąjungos stoja prieš tokią nuostatą piestu. Pasak jų, tai dar viena nuostata pabloginanti darbuotojų padėtį. Tuo metu darbdavių atstovai nemato čia nieko blogo ir teigia, kad šios Darbo kodekso nuostatos nelabai kada bus galima ir panaudoti.
Primename, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, vetavusi naujai parengtą Darbo kodeksą, buvo pasiūliusi leisti individualiai tartis dėl lankstesnių darbo sąlygų, jei darbuotojas uždirba ne mažiau 3 vidutinių atlyginimų (šiuo metu būtų 2468,4 euro prieš mokesčius). Tačiau toks pakeitimas Darbo kodekse nebuvo padarytas.
Paskutinio Trišalės tarybos susitikimo metu, kai buvo diskutuojama, dėl Darbo kodeksų nuostatų, kurias dar žadama peržiūrėti Seime iki liepos 1 d., dėl minėto punkto taip ir nebuvo surasta bendro sutarimo. Profesinių sąjungų atstovai išvis nepritarė šiai nuostatai. Galbūt jos būtų nusileidusios, jei būtų nuspręsta 2 darbo užmokesčių reikalavimą pakeisti į 3, tačiau darbdavių atstovai čia stovėjo tvirtai.
Profsąjungos nepatenkintos
Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas patvirtino, kad Trišalei tarybai nepavyko surasti bendro sutarimo šios Darbo kodekso nuostatos klausimu.
„Mūsų reikalavimas buvo 3 VDU, darbdaviai vis dėlto liko prie 2 VDU. Tada mes, profesinės sąjungos, išvis sakėme, kad tai yra diskriminacija, nes nėra kalbama apie geresnes socialines garantijas. Kalbama, kad gali būti, kad garantijos bus pablogintos“, – kalbėjo pašnekovas.
A. Posochovas teigė, kad vienintelė viltis dabar – Seimo komitetai, kuriuos dar gali būti nuspręsta ir pasiūlyta pakeisti numatytą nuostatą.
Darbdaviams atstovaujančio „Investuotojų forumo“ atstovė Rūta Skyrienė, pasiteiravus, kodėl darbdaviai nesutiko pritarti 2 VDU padidinimui iki 3 VDU, atsakė, kad vidutinis atlyginimas nuolat auga.
„Du vidutiniai atlyginimai jau yra pakankamas atlyginimas, kai žmogus jau turi galių derėtis“, – kalbėjo ji.
Paklausus, kodėl iš viso tokia nuostata buvo reikalinga, R. Skyrienė teigė, kad ja buvo bandoma žengti į liberalesnius darbdavio ir darbuotojo santykius.
„Bandėme žiūrėti, kad gal čia būtų žingsnis į individualias sutartis, daugiau laisvės, nes nors ir peržiūrėtas Darbo kodeksas, manau, kad jis yra per daug reguliuojantis ir labai greitai jis vėl gali būti našta. Ateina nauja karta, kuri nemėgsta būti reguliuojama“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovė.
Darbo kodeksas ir dabar nedraudžia, kad darbuotojas su darbdaviu susitartų dėl geresnių sąlygų nei minimaliai numato kodeksas. Bet R. Skyrienė prideda, kad gali būti atvejų, kai kai kur gali būti deramasi dėl blogesnių sąlygų, kad kitas – daug labiau pagerinti.
„Sakykime, kad vienoje srityje darbuotojas gali norėti daug daugiau, o kitur nori kitaip nei yra kodekse. Tai dabar taip tartis negali“, – sakė „Investuotojų forumo“ atstovė.
A. Romanovskis: uždirbantys daugiau gali apgintis savo interesus
Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys Andrius Romanovskis teigė, kad nuostata, kad daugiau nei 2 VDU uždirbantiems darbuotojams būtų galima individualiai derėtis dėl tam tikrų sąlygų, kurias numato Darbo kodeksas, buvo sugalvota, kad žmonėms būtų sudaryta galimybė susitarti dėl kitų darbo sąlygų.
„Atlyginimo rodiklis buvo įdėtas suponuojant, kad tai bus žmonės, kurie uždirba didesnes pajamas negu vidutines: jie yra pajėgūs lygiaverčiai derėtis su darbdaviu dėl darbo sąlygų, kurios gali nukrypti nuo Darbo kodekso“, – aiškino jis.
A. Romanovskis teigė, kad minėta nuostata Darbo kodekse atsidaro dėl to, kad, darbdavių nuomone, tam tikrą atlyginimą (šiuo atveju 2 VDU) uždirbantys asmenys jau gali derėtis su darbdaviu ir apginti savo interesus.
Pasiteiravus, kodėl darbdaviai nesutinka, kad Darbo kodekse vietoje 2 VDU būtų įrašyti 3 VDU, pašnekovas teigė, kad ir 2 vidutiniai darbo užmokesčiai yra daug.
„Pirminis mūsų pasiūlymas buvo dar žemesnis, kad būtų 1 VDU, – teigė pašnekovas. – Kiek mes supratome, kad Seimus bus teikiami pakeitimai dėl tų dalykų, dėl kurių sutarta Trišalėje taryboje. Dėl šios nuostatos naujo sutarimo nebuvo“.
A. Romanovskis taip pat pridėjo, kad Darbo kodekse nurodyta, kokias atvejais net uždirbant didesnį nei nurodyta atlyginimą, nebus galima nukrypti nuo teisės akto. Pasak jo, išvardyta daugybė pagrindinių dalykų, todėl lieka minimaliai atvejų, kada darbdavys galėtų pasinaudoti ir pabloginti darbuotojų sąlygas.
Pateikė pavyzdžius
Profsąjungų atstovas Nerijus Kasiliauskas komentavo, kaip iš tiesų galėtų darbuotojas nukentėti įsigaliojus tokiai nuostatai.
„Čia atsiranda erdvė kūrybai ir galima galės darbdaviai pasiruošti 20 lapų sutartis, kur bus ieškoma intereso balanso, nukrypstant nuo Darbo kodekso, bet kitoje vietoje pagerinant, o darbuotojas ne visada supras, ką viskas reiškia. Pavyzdžiui, parašome, kad darbo grafiką gali darbdavys pakeisti viena diena, o ne savaitė prieš darbą. Vietoj to, mainais darbdavys parašo, kad kažkur kitur pagerina darbuotojo sąlygas – pavyzdžiui, vietoj vieno mėnesio įspėjimas prieš atleidimą, o du mėnesiai“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, tokia nuostata darbuotojui reikštų, kad darbuotojas negautų dvigubo užmokesčio poilsio dienomis, nes tokio darbo gali ir nebelikti.
„Jei bus sudarytas grafikas, kad trečiadienis, ketvirtadienis yra poilsio dienos. Ir ateina antradienis ir jums pakeičia grafiką, kad dabar bus darbuotojui ne trečiadienis ir ketvirtadienis išeiginės, o penktadienis ir šeštadienis. Jei turėtų darbuotoją įspėti prieš savaitę, tai žmogus pasiruoštų, žinotų, kada jo poilsio dienos. Jei darbdavys nusprendžia, kad darbuotojas turėtų dirbti poilsio dienomis, tai jam turėtų būti dvigubai apmokama. O dabar tiesiog ateisi grafike numatytu laiku, nes sutikai, kad būtų keičiamas grafikas diena prieš“, – kalbėjo N. Kasiliauskas.
Darbo teisės eksperto teigimu būtent panašiais atvejais pasirašydamas darbo sutartį darbuotojas gali ir nesuprasti, kaip gali visos nuostatos veikti realybėje.
„Darbo kodeksas yra skirtas darbuotojų apsaugai, o ne ekonominių problemų sprendimui“, – paklaustas, ar minėta nuostata nėra įrašyta galvojant apie šalies patrauklumą užsienio investuotojams, kalbėjo N. Kasiliauskas.