BNSParlamentarams antradienį bus pristatomos nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisos, dėl kurių sutarta Trišalėje taryboje.Verslas siekia dėl atlyginimų su valdžia prie derybų stalo sėsti jau įsigaliojus kodeksui. Tuo metu profsąjungos norėtų, kad jis pradėtų galioti dar po pusmečio, o visos pataisos, susijusios su prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, būtų apsvarstytos Trišalėje taryboje ir priimtos vienu metu.
Premjeras Saulius Skvernelis ne kartą viešai yra pareiškęs, kad kodeksas turi įsigalioti nuo liepos pradžios. Jis taip pat yra išsakęs viltį, kad Seime nebus keičiamos Trišalėje taryboje suderintos nuostatos, o visi nauji pasiūlymai be svarstymo bus adresuojami tarybai.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas BNS anksčiau yra teigęs, kad valdančiųjų susitarimas dėl pataisų, kurioms nėra pritarusi Trišalė taryba, nesvarstymo Seime esąs teisingas. Tačiau, pasak jo, taryba yra pritarusi nedidelei daliai prezidentės veto iškeltų klausimų, nes kitiems klausimams nepritarė darbdaviai.
Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdemokratai praėjusią savaitę sutarė, kad kodekso pataisoms bus pritarta.
Naujasis socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad socialdemokratai dėl galutinio balsavimo dar tarsis partijos suvažiavime. Interviu LRT laidai „Savaitė“ sekmadienį G. Paluckas pareiškė, kad „dėl Darbo kodekso tikrai nėra sutarta“.
„Jūs puikiai žinote, kad Trišalėje taryboje buvo susitarta, jeigu tai galima pasakyti, dėl 39 nuostatų, tuo metu 17 yra iškritusios. Pateikimas, aš tikiu, įvyks, nes frakcijos tikrai buvo susitarusios, bet iki priėmimo dar bus ilga diskusija“, – aiškino G. Paluckas.
Kai kurie „valstiečiai“ sako, kad su darbdaviais ir investuotojais nepavykus pasirašyti trišalio susitarimo dėl atlyginimų didinimo ir kitų savanoriškų socialinių įsipareigojimų, naujasis Darbo kodeksas gali nesulaukti paramos Seime.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako, kad nepavykus susitarti dėl trišalio susitarimo, jis asmeniškai balsuotų prieš naują Darbo kodeksą. Parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas taip pat tikisi geranoriško darbdavių požiūrio dėl siūlomo trišalio susitarimo.
T. Tomilinas su verslo atstovais susitarimą dėl atlyginimų aptarė praėjusią savaitę ir BNS tvirtino, kad verslas pažadėjo pradėti konsultacijas su savo nariais dėl susitarimo pasirašymo.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus BNS pareiškė, kad Seimas visų pirma turi leisti Darbo kodeksui įsigalioti. „Darbo kodeksas įsigalioja ir galime sėsti tartis dėl atlyginimų“, – teigė jis.
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas laikosi panašios pozicijos: „Logistika labai paprasta – Darbo kodeksas. Po to sėdam dėl atlyginimų. Nes tai ne vienos dienos, o matyt apskritai visos kadencijos klausimas“.
Jis taip pat pabrėžė, kad abiems pusėms – valdžiai ir darbdaviams – reikia greičiau identifikuoti priežastis, kodėl atlyginimai neauga tiek, kiek norėtųsi, ir tada tas priežastis naikinti.
Užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovė Rūta Skyrienė BNS prisiminė anksčiau svarstytą galimybę pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuriame būtų aiškūs įsipareigojimai iš visų pusių.
„Dar Butkevičiaus (socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus – BNS) Vyriausybei būnant valdžioje, siūlėme inicijuoti nacionalinį susitarimą, kuriuo, mainais į mokesčių mažinimą, pareikalauti iš darbdavių didinti atlyginimus. Dabar jie (susitarimo dėl atlyginimo iniciatoriai – BNS) neturi pagrindo – nėra už ką… Už Darbo kodeksą? Kurį apipešiojo ir neaišku, kaip jis atrodys po priėmimo. Niekas nieko nepasižadės“, – teigė R. Skyrienė.
Darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai Trišalėje taryboje kovo viduryje baigė diskusijas dėl didžiausius ginčus kėlusių naujojo kodekso nuostatų, nors ne dėl visų jų pasiekti sutarimai. Sutarimo nerasta dėl streikų organizavimo, lokautų paskelbimo, darbuotojų atstovų papildomų garantijų, terminuotų darbo sutarčių, dėl darbo grafikų, kolektyvinės sutarties ir interesų konfliktų.
Vis dėlto Trišalėje taryboje pavyko rasti sutarimus dėl dviejų ypač svarbių klausimų: atostogų ilgumo ir darbo laiko apskaitos. Per metus galės atostogauti 20 darbo dienų, o papildomos ir pailgintos atostogos bus reguliuojamos Vyriausybės nutarimais. Sutarta, kad kasmetinių atostogų dienos, sukauptos iki naujo Darbo kodekso įsigaliojimo (liepos 1 dienos) bus perskaičiuojamos darbo dienomis, įvedant koeficientus, kurie priklausys nuo sutartos kasmetinių atostogų trukmės.
Taip pat sutarta darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius. Dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą taikomas 3 mėnesių apskaitinis laikotarpis, o maksimalus darbo laikas – ne daugiau kaip 52 val. per savaitę, neįskaitant papildomo darbo ir šio apribojimo netaikant budėjimui.
Praėjusių metų pabaigoje Seimas pusmečiui atidėjo socialinio modelio, kurio viena pagrindinių dalių yra naujasis Darbo kodeksas, galiojimą.