Šaltinis: www.15min.lt
Ignalinos atominės elektrinės (IAE) skelbtas 200 litrų talpos metalinių statinių pirkimas tesulaukė vieno dalyvio – finansines paslaugas teikiančios Estijos įmonės „GK Capital“. Ji be konkurencijos laimėjo konkursą pasiūliusi 1,19 milijono eurų, arba po 119 eurų už statinę, kainą. Bendrovę valdantis verslininkas Gediminas Klimaitis aiškina, kad Estijoje mokesčiai mažesni. Nors IAE iki šiol tokias statines gaminosi pati – dabar aiškina, kad pirkti pigiau.
10 tūkst. statinių IAE prireikė mažai radioaktyvioms atliekoms saugoti – specialios statinės būtų užpildomos cemento skiediniu. Tačiau įvykęs pirkimas sulaukė 15min skaitytojo Vytauto abejonių, ar viskas yra skaidru. „Tenka dalyvauti IAE organizuojamuose pirkimuose ir bendras vaizdas susidaro toks, kad kontrolės yra tikrai daug: tai uždarymo fondas, VPT ir vidaus audito tarnyba. Bet kaip dažnai pasitaiko čia, ar nebus taip, kad smulkiems pirkimams taikoma griežta kontrolė, o stambesniems/riebesniems tik „kontrolė“, – suabejojo Vytautas.
Jis aiškino girdėjęs, o tą patvirtino ir IAE, kad statines, skirtas mažai radioaktyvioms atliekoms konservuoti, gaminasi pati atominė elektrinė
„Klausimas, kam jas pirkti. Dar didesnės įdomybės prasideda, kai pasižiūrime, kas gi laimėjo tą konkursą, kurio bendra suma nei daug nei mažai – „tik“ milijonas šimtas devyniasdešimt tūkstančių eurų“, – piktinosi skaitytojas.
Jis nurodo viešai prieinamą informaciją, kad „GK Capital“ įsikūrusi Estijoje, tačiau verčiasi Lietuvos įmonių konsultacijomis apie Estijos mokesčių sistemą, dvigubą apmokestinimą, įmonių įkūrimą, investicijas. Bendrovės vadovai: lietuviai Gediminas Klimaitis ir Aivaras Raišutis.
„Ar nebus taip, kad statines gaminasi pati IAE, o parduoda… (privati kompanija – red.)“, – rašo Vytautas.
Pigiau nei gamintis patiems
Tačiau IAE 15min pateikė atsakymus ir patikina, kad pirkime siekta pritraukti kuo daugiau dalyvių – nors pateiktas tik vienas pasiūlymas, jo kaina vis tiek mažesnė nei statines gaminti patiems
Po IAE antrojo bloko stabdymo, elektrinės veikla tapo finansuojama daugiausia ES lėšomis – todėl Europos Komisija (EK) nustato sąlygas, kada gali būti panaudojamos IAE skirtos lėšos ir kontroliuoja jų vykdymą.
„EK, skirdama finansavimą eksploatacijos nutraukimo veiklai, reikalauja, kad įmonė taikytų „Daryti arba pirkti“ metodiką – t. y. atliktų įmonės vykdomų veiklų kaštų lyginamąją rinkos analizę“, – IAE poziciją pateikė laikinai komunikacijos vadovės pareigas einanti Ina Daukšienė
Ši metodika reiškia, kad lyginama prekių ar paslaugų kaina, esanti rinkoje, ir kaštai, kuriuos patiria įmonė, jei gamina prekes ar paslaugas teikia pati. Nustačius, kad įmonės patiriami kaštai didesni nei analogiškų prekių ar paslaugų kaina rinkoje, turi būti priimamas sprendimas pirkti iš tiekėjo, priešingu atveju negalėtų būti naudojamos ES paramos lėšos.
IAE dievagojasi, kad tiekėjams nekėlė jokių specifinių reikalavimų, ir siekė kuo didesnės konkurencijos – pirkimo dokumentuose tebuvo reikalaujama įprastų kvalifikacinių reikalavimų įmonėms, pvz., kad nebūtų mokestinių įsiskolinimų, teistumo, ir pan.
„Nepaisant to, pasiūlymą pateikė tik vienintelis dalyvis. Kadangi pasiūlyta statinių gamybos kaina buvo 37,5 proc. mažesnė nei įmonei pačiai gaminant statines, sudaryta statinių tiekimo sutartis“, – sako I.Daukšienė.
IAE taip pat aiškina, kad dėl statinių kainos klausimų ne kartą kėlė Centrinė projektų valdymo agentūra, administruojanti ES skiriamas paramos lėšas – dėl to ir buvo nuspręsta skelbti konkursą, ir, jei jame kaina pasirodytų mažesnė, statinės būtų perkamos rinkoje.
Gediminas Klimaitis: nuskriaudėme save
Estijos įmonės „GK Capital“ vadovas Gediminas Klimaitis 15min aiškino, kad įmonė verčiasi konsultacijomis ir viešųjų pirkimų klausimais, be to, daug kur dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.
Tačiau kontraktai.eu duomenimis, „GK Capital“ šis pirkimas Lietuvoje buvo pirmasis laimėtas. 2013 m. įkurtos „GK Capital“ įstatinis kapitalas tesudaro 2,5 tūkst. eurų.
G.Klimaitis patikina, kad ne „GK Capital“ gamins statines – ši bendrovė yra tik tiekėja. Su IAE sudarytoje sutartyje matyti, kad statines pagamins Vokietijos „Eisenwerk Bassum“ kompanija.
„Visa konkurso informacija vieša. Tiekėjas turi nurodyti gamintoją ir tai yra išviešinta“, – sako G.Klimaitis.
15min paklaustas, kokia yra statinių gamybos kaina, G.Klimaitis piktinosi, „ar jūs suprantat, ko klausiat – gal jums ir adresą pasakyti ir dar PIN kodą nuo sąskaitos“. Šį klausimą pateikėme ir Vokietijos kompanijai „Eisenwerk Bassum“, tačiau atsakymo per tris dienas negavome.
„O jūs man naujieną pasakėte, kad mes vienintelis dalyvis. Tada mes šiek tiek nusiskriaudėme save. Tai taip (atsako, į klausimą, ar kaina galėjo būti didesnė – red.). Galvojom, kad bus konkurencija“, – sako G.Klimaitis.
Estiją pasirinko dėl mokesčių
G.Klimaitis turi verslą ir Lietuvoje – valdo žemės tvarkymo įmonę „Deforta“. Paklaustas, kodėl dalyvavimui pirkime pasirinkta estiška įmonė, jis nurodė, kad ten mokesčiai mažesni.
„Jūs turbūt puikiai žinote – mokestine prasme. Kodėl Estijos ekonomika yra pirmaujanti ir šuoliuojanti priekyje nuo lietuviškos? Turbūt jūs žinote, kodėl“, – sako G.Klimaitis.
Taip pat jis tikino, kad neįmanoma, jog lietuviškuose pirkimuose dalyvautų užsienio gamintojai tiesiogiai – pirkimai tiesiog per painūs ir per sudėtingi.
„Yra derinami gamybos projektai iki milimetrų, turi atitikti aukščiausius kokybės reikalavimus. Tai yra procesas. Neįsivaizduokit, kad laimėta, ir jau viskas. Dar ilgas kelias per kopas, kol bus suderinti gamybos projektai ir pan. Dar visiškai neaišku, ar apskritai pavyks galutinai atlaikyti numatytus bandymus, nes čia pirkėjas yra CVPA, ne IAE. Dar liko keli etapai“, – atsiduso verslininkas.
Jis pažymi, kad pirkime nebuvo numatytų tam tikrų detalių, kurios paaiškėjo jau laimėjus pirkimą – „reikia kiekvieną mazgą išaiškinti, suteikti garantiją“.
„Aš negaliu pasakyti, ar jie ką nors gaminasi. Jie pavyzdžius turėjo, rodė, kokie reikalavimai turi būti. Viskas yra viešųjų pirkimų dokumentuose. Ten apibrėžtas ir saugumas: pirkėjas prisiima atsakomybę savo dalyje tinkamai laikyti tas statines, užtikrinti tam tikrą PH rūgštingumo ir drėgmės parametrus. Atsakomybes prisiima tiek gamintojas, tiek tiekėjas, tiek statinių saugotojas“, – sako G.Klimaitis.