Edgaras Savickas Verslo žurnalistas
www.delfi.lt, 2018 m. gegužės 22 d.
Naujajame Darbo kodekse numatytos darbo tarybos kuriasi vangiai ir tai rodo, kad Lietuvoje reikia stiprinti socialinį dialogą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Turint galvoje, kiek yra narių profesinėse sąjungose, tai rodo bendrai mūsų gebėjimą telktis ir derėtis dėl savo santykių. Lygiai taip, kad darbo tarybos taip, palyginus, vangiai kuriasi – irgi rodo tam tikrą suvokimą arba naudos matymą telktis ir derėtis.
Šiuo atveju yra ir gebėjimų tarp darbuotojų ir darbdavių stiprinimas, kad kolektyviniu būdu sutartume, bet taip pat ir teisėkūros lygmenyje. Šiuo metu kaip tik ministerijoje sudarėme darbo grupę, kuri svarstytų apie socialinio dialogo stiprinimo teisės aktus – kaip pastiprinti profesines sąjungas, pastiprinti darbdavius, kad derybos vyktų ir kiek įmanoma daugiau būtų sutariama būtent dvišalių derybų būdu“, – antradienį Seime per Vyriausybės pusvalandį sakė L. Kukuraitis.
Ministras pateikė statistikos, kad 2017 metų antrąjį pusmetį darbo tarybos buvo sudarytos 23,1 proc. įmonių, o bendrai darbuotojų atstovavimas siekė 71,8 proc. „Tai yra Valstybinės darbo inspekcijos duomenys, tai tos įmonės, kurios prisiregistravusios prie elektroninės sistemos. Iš tų, kurios prisiregistravo turime tokius procentus“, – pastebėjo L. Kukuraitis.
Pagal naująjį Darbo kodeksą, darbo tarybos turi būti suformuotas visose 20 ir daugiau darbuotojų turinčiose įmonėse.
Naudos, kurias turėtų gauti
Savo pranešimą L. Kukuraitis pradėjo priminimu, kokios teigiamos įtakos iš naujojo kodekso turėtų gauti darbuotojai, darbdaviai ir valstybė.
Ministro teigimu, darbuotojams naudingos šios nuostatos: minimali mėnesinė alga (MMA) tik už nekvalifikuotą darbą; pažeistų teisių gynimas Darbo ginčų komisijose; darbuotojų interesų atstovavimas; lankstesnis darbo ir poilsio režimas; ikisutartiniai darbo sutarties šalių santykiai; ilgalaikio darbo išmokos; geresnės galimybės derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus; naujos darbo sutarčių rūšys.
Darbdaviais naudinga turėtų būti: atleidimo nuostatų lankstesnis reguliavimas (atleidimas darbdavio valia); lankstesnis darbo laiko reguliavimas; susitarimai dėl nekonkuravimo ir dėl konfidencialios informacijos apsaugos; ikisutartiniai darbo sutarties šalių santykiai; naujos darbo sutarčių rūšys.
Tuo metu valstybė iš kodekso, L. Kukuraičio aiškinimu, naudos gauna per augantį vidutinį darbo užmokestį (VDU) ir mažėjantį darbuotojų, gaunančių MMA, skaičių.
Darbdaviai dažniau prisipažįsta atleidę patys
L. Kukuraitis pasakojo, kad per antrąjį 2017 metų pusmetį iš viso sudaryta 309 811 darbo sutarčių. 74 proc. jų buvo neterminuotos, 21 proc. – terminuotos, laikinosios – 3 proc., o sezoninio ir naujų darbo sutarčių – po 1 proc.
„Naujos, tai – projektinio, pameistrystės, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalijimosi. Beje, terminuotų darbo sutarčių padaugėjo“, – komentavo ministras.
Jis nurodė, kad per 2017 metų antrąjį pusmetį iš viso pasirašyta 1 185 naujų rūšių darbo sutarčių. Daugiausiai – projektinio (887), po to sekė pameistrystės (154), darbo keliems darbdaviams (133), o darbo dalijimosi tik 11.
L. Kukuraitis dar pasakojo, kad darbo sutartys ir toliau dažniausiai nutraukiamos darbuotojo iniciatyva (74 proc.). Tačiau šiek tiek paaugo sutarčių, nutrauktų darbdavio iniciatyva, dalis – nuo 1 proc. iki 5 proc.
„Mes tai vertiname gerai, nes traukiasi į darbdavio iniciatyvą ir tai reiškia, kad vis daugiau žmonių atleidžiami su garantijomis. Kaip žinia, neretai darbdaviai priverčia darbuotojus išeiti savo iniciatyva, o augantis skaičius labiau atitinka tikrovę, jis turėtų būti dar didesnis“, – komentavo L. Kukuraitis.
Kalbėdamas apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia, kai darbuotoją galima atleisti įspėjus prieš 3 dienas ir mokant ne mažesnę kaip 6 mėnesių išeitinę, ministras pastebėjo, kad per praėjusį pusmetį taip atleisti 159 darbuotojai.
„Tokio atleidimo buvo bijota, kad tai pakenks darbuotojams. Tačiau juo pasinaudota tik 0,1 proc. nuo visų dirbančiųjų arba 0,4 proc. nuo visų atleistųjų“, – sakė jis.
Mažėja gaunančių tik MMA
„Žmonių, kurie gauna MMA Lietuvoje mažėja. Aišku, tai susiję su aibe įvairiausių priemonių bei prielaidų, kodėl taip vyksta. Tikrai negalime visko priskirti Darbo kodeksui, tačiau kelios nuostatos, tikėtina, prisidėjo“, – teigė L. Kukuraitis. 2016 metų rugpjūtį MMA gavo 22 proc. dirbančiųjų, o 2017 metų rugpjūtį – 16,2 proc.
Ministras pasakojo, kad pagal Lietuvos darbo biržos atliktą apklausą, 2018 metais darbdaviai nusiteikę labiau optimistiškai. Pavyzdžiui, 63 proc. nurodė manantys, kad darbo užmokestis augs, 36 proc. – kad nekis, o tik 1 proc. – kad mažės.
L. Kukuraitis pateikė duomenų, kad nuo 2017 metų liepos 1 dienos, kai įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas dėl ilgalaikio darbo išmokos kreipėsi 907 žmonės. Ją gavo 169 gavėjai, o jos vidutinis dydis buvo 477 eurų.
Ministras informavo, kad į Ilgalaikio darbo išmokų fondą surinkta 20,3 mln. eurų, o išmokėta 80,6 tūkst. eurų.
Yra problemų
L. Kukuraitis įvardijo, kad viena iš naujojo kodekso taikymo problemų yra tai, jog nėra aiškus apmokėjimas už darbą pasirinkus alternatyvų kompensavimo būdą, kai už faktiškai dirbtą laiką poilsio ar švenčių dienomis, viršvalandinį darbą darbuotojas pasirenka poilsio dieną.
Taip pat neaiškios nuostatos dėl kandidatų į darbo tarybos narius, dėl profesinės sąjungos teisės siūlyti kandidatus į darbo tarybos narius, dėl kolektyvinių sutarčių taikymo.
Dar nenumatyta galimybė atleisti darbuotoją, auginantį vaiką (įvaikį) iki 3 metų įmonės likvidavimo atveju ir nenumatytas padidėjusių išlaidų kompensavimas už darbą lauko sąlygomis (kaip buvo iki naujojo kodekso).