Justina Ilkevičiūtė
Verslo aktualijų žurnalistė
2019 m. sausio 28 d.
Pokyčiai, kuriuos lėmė pensijų reforma, sukėlė nerimą ne vienam Lietuvos gyventojui. Kai kurie nuogąstauja, ką daryti jau su sukauptais pinigais – grąžinti į „Sodrą“ ar palikti pensijų kaupimo bendrovėje, kiti piktinasi, kad valstybė juos verčia kaupti.Dar vieni baiminasi, kas bus jei pensijų kaupimo bendrovė bankrutuos, asmuo neteks darbo ir negalės mokėti įmokų. Be to, ne visiems aišku, kaip bus išmokami sukaupti pinigai jau sulaukus pensinio amžiaus ir ar jie bus paveldimi.
Kylantys neaiškumai ir abejonės trukdo priimti svarbų sprendimą – kaupti ir taip senatvėje prisidurti prie kuklios „Sodros“ senatvės pensijos, ar nekaupti ir pasiimti keliasdešimt eurų dabar. Šį sprendimą lietuviai priimti turi iki liepos mėnesio.
DELFI kalbino Socialinės apsaugos ir darbo viceministrę Eglę Radišauskienę ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentą, „Luminor investicijų valdymas“ direktorių Šarūną Ruzgį.
Performulavo teiginį „valstybė verčia kaupti“
Daugelis DELFI skaitytojų piktinosi, kad valstybė verčia kaupti pensijai, mat nuo šių metų sausio visi iki 40 metų dirbantieji įtraukiami į kaupimą, o norintys atsisakyti – turi kreiptis į „Sodrą“ arba, jei kaupė iki šiol, savo pensijų kaupimo bendrovę.
Tačiau E. Radišauskienė nesutiko, kad valstybė verčia kaupti: „Mūsų galva, mes tikrai neverčiame, mes tiesiog skatiname žmones galvoti apie senatvę. Manau, žmogui naudinga, kad valstybė rūpinasi, ką žmogus darys, kai sulauks pensijos. Tai, kad žmonės nelinkę kaupti, rodo visi tyrimai <…>, todėl valstybė sugalvojo sistemą, kad žmonės iki 40 metų gal būtų labiau raginami kaupti ir galvoti apie senatvę.“
Tuo metu Š. Ruzgys performulavo šį teiginį kitaip: „Jeigu mes klaustumėme, kodėl valstybė verčia mus taupyti, ar tai taip pat keltų tokias asociacijas, ar jau natūraliau skambėtų, – retoriškai klausė jis. – Tai yra vienas iš taupymo būdų tas lėšas investuojant ir dar valstybei suteikiant paskatas, bet žmogus yra laisvas rinktis, kokiu būdu taupyti, jis gali kaupti trečioje pensijų pakopoje ar investuoti kitaip: gal pirkti akcijas, obligacijas, gal indėlius laikyti. Tačiau, ko gero, antroji pakopa yra pigiausias būdas taupyti, nes valstybė reguliuoja kainas ir sąlygas.“
Jis taip pat pabrėžė, kad nieko naujo Lietuva šiuo automatiniu įtraukimu į kaupimą neišrado, nes panašiai veikia ir Vakarų Europos, Skandinavijos šalių, D. Britanijos pensijų sistemos.
„D. Britanija turi automatinį įtraukimą į kaupimo sistemą, tik ten viskas vyksta per darbdavius, tačiau visi dirbantieji, pradėję karjerą, yra automatiškai įtraukiami į kaupimą, tai jų darbo sutarties dalis, ir niekas dėl to nekelia klausimų. Lietuvoje mes turbūt per daug demokratijos turėjome“, – sako jis.
E. Radišauskienė, paklausta, kodėl tapus pensijų kaupimo dalyviu atsisakyti kaupti žmogus jau nebegalės, atkreipė dėmesį į kaupimo tikslus: „Jei jūs pakaupsite metus ar dvejus – jums nėra jokios naudos. Valstybės pozicija tokia, kad jei žmogus įsitraukia į sistemą, jis supranta, kad tai ilgalaikė sutartis, nes tik ilguoju laikotarpiu jis kažką gali sukaupti, trumpalaikis kaupimas nėra niekam naudingas.“
Tačiau ji pažymėjo, kad kaupime dalyvaujantis žmogus bet kada gali sustabdyti kaupimą iki dvylikos mėnesių per visą kaupimo laikotarpį, jeigu, tarkime, jį užgriūna finansiniai sunkumai ar jis tuos pinigus norėtų skirti kitam tikslui.
Taip pat svarbu pažymėti, kad kaupiantis, bet darbo netekęs žmogus, negauna darbo užmokesčio, todėl jo kaupimas ir įmokų mokėjimas yra sustabdomas, kol jis vėl turės darbą.
Baiminasi bendrovių bankroto ar pačios sistemos pokyčių
Iš DELFI skaitytojų atsiųstų laiškų matyti, kad gyventojus neramina, kaip seksis pensijų kaupimo bendrovėms investuoti, kas bus jeigu jos bankrutuos. Pavyzdžiui, vienas skaitytojas rašė: „Kai ateis laikas išmokėti sukauptą pensiją, paaiškės, kad ta pensijų kaupimo bendrovė investavo nesėkmingai, kai pati sočiai ir šiltai gyvens iš administravimo mokesčių. Jos dirba nenešdamos jokios atsakomybės.“
Tačiau Š. Ruzgys kategoriškai nesutiko su šiais nuogąstavimais: „Tai, ko gero, griežčiausiai reguliuojamas finansų institucijos tipas šalia bankų. Pensijų kaupimo bendrovės lygiai taip pat kaip bankai reguliuojami valstybės, įstatyme surašyta, kur galima investuoti, kur negalima, surašyti visi diversifikavimo reikalavimai.
Bankroto atveju, turtas yra atskirtas, vadinasi joks bankroto administratorius negali pasikėsinti į šį turtą, nes ir įstatyme įrašyta, kad bankroto atveju kaip reguliuojanti institucija įsiterpia Lietuvos bankas ir perduoda vadybą kitai bendrovei, panašiai kaip „Snoro“ griūties atveju.“
E. Radišauskienė atkreipė dėmesį, kad pensijų fondai investuoja pinigus pagal asmens amžių.
„Yra įvesti gyvenimo ciklų fondai, kurie investuoja pagal jūsų amžių. Kuo jaunesnis žmogus – tuo rizikingiau, kuo vyresnis – nuosaikiau. Šita nuostata užtikrina ir stabilizuoja, kad žmogus neprarastų lėšų netinkamai investuodamas“, – sako ji.
Be to, asmuo bet kada gali pasirinkti pats, kuriame fonde norėtų, kad būtų investuoti jo pinigai. Jeigu, pavyzdžiui, jaunas žmogus nenori investuoti rizikingai, jis gali paprašyti jį pervesti į ne tokį rizikingą fondą.
Š. Ruzgys pabrėžė, kad administraciniai pensijų kaupimo bendrovių mokesčiai taip pat reguliuojami įstatymu, ir dabar bus privaloma juos mažinti, kol po kelerių metų administravimo mokestis sieks 0,5 proc. metinio turto dydžio.
Dar vienas nuogąstavimas iš skaitytojų pusės, kad neaišku, kas bus, atėjus kitai valdžiai. Jie nerimauja, kad bet kada pensijų sistema gali pasikeisti, todėl dėl sumažėjusių mokesčių atsilaisvinusius keliasdešimt eurų verčiau pasiimti čia ir dabar.
Tačiau E. Radišauskienė patikina, jog sukaupti pinigai tikrai niekur nedings.
„Sutinkame, kad sistema gali keistis ir tobulėti, nes bet kokia sistema yra labai kintanti. Tačiau šiai dienai matome, kad yra prielaidos stabilizuoti visą sistemą, išspręstos pagrindinės problemos, kai anksčiau kaupiant buvo pervedamos įmokos iš socialinio draudimo fondo, dėl to mažėjo „Sodros“ pensija. Be to, pati socialinio draudimo įmoka buvo sumažinta, tai prielaidos žmogui kaupti ir sistemai būti stabiliai yra. O kaip bus – šimtaprocentinės garantijos niekas neduoda, bet taip yra visose valstybėse“, – sakė ji.
Kaupusiems ir nebekaupsiantiems: grąžinti pinigus į „Sodrą“ ar ne
Kaupusiems iki šiol, bet planuojantiems toliau nebekaupti kyla klausimų, ką daryti: ar grąžinti sukauptus pinigus į „Sodrą“ ar palikti juos pensijų kaupimo bendrovėje. Šioje vietoj pašnekovų nuomonės kiek išsiskyrė.
Š. Ruzgys tvirtai tikina, kad labiau apsimoka palikti pensijų kaupimo bendrovėje: „Lėšos, kurios yra pensijų fonde, tai vis dėlto yra gryni pinigai. Taip, mes jas matome apskaitos vienetais, bet sulaukus pensinio amžiaus jie virsta realiais pinigais sąskaitoje.
O jeigu žmogus nusprendžia sukauptas lėšas grąžinti „Sodrai“, ką jis gaus mainais – tai papildomų vienetų prie „Sodros“ individualios pensijų dalies.“
Paminėjus, kad grąžinus lėšas į „Sodrą“, asmens „Sodros“ senatvės pensija padidės, Š. Ruzgys patikslino, kad tą mano kitaip: „Padidės „Sodros“ pažadas vienetais.
Tačiau kokia bus to vieneto kaina – mes nežinome, nes pensijų fonde tas vienetas turi tam tikrą vertę, o „Sodros“ vienetas turi santykinai virtualią vertę, ir kokia ji bus po trisdešimt metų – nei pati „Sodra“, nei joks politikas negalėtų pasakyti.“ Tačiau pažymėjus, kad pensijų kaupimo bendrovė nelaikys sukauptų pinigų keliasdešimt metų vien už „ačiū“, Š. Ruzgys negalėjo nesutikti, tačiau atkreipė dėmesį, kad žmogus vis tiek galėtų išlošti, nes tos lėšos ir toliau bus investuojamos.
Tuo metu E. Radišauskienė teigė, kad tai yra kiekvieno individualus apsisprendimas, kurį priimti padės pensijų skaičiuoklė. Joje matyti, kaip mažėja ar didėja pensija ir keičiasi algos bei ateities pensijos santykis nuo vieno ar kito pasirinkimo.
Nerimauja dėl sukauptų pinigų paveldimumo
Apsisprendusius kaupti neramina, kaip bus su sukauptų pinigų paveldimumu, taip pat kodėl sukaupusieji daugiau nei 10 tūkst. eurų bus priversti pirkti pensijų anuitetą – t. y. teisę gauti periodines išmokas iki gyvos galvos, nesvarbu, kad asmens sukaupti pinigai gal jau seniai pasibaigę.
„Anuitetą reikia pirkti pirmiausia todėl, kad kaupiate ne tam, jog išėję į pensija gautumėte vieną didelę sumą, kurią iškart panaudotumėte ir vėliau neturėtumėte, iš ko gyventi. Jūs kaupiate, kad gautumėte didesnę pensiją ir nesirūpintumėte, ką valgyti kiekvieną dieną, nes jūsų pensija maža, o turėtumėte priemoką, kuri užtikrintų sotesnį maistą“, – sako E. Radišauskienė.
Š. Ruzgys skaičiuoja, kad kaupiant vidutiniškai kaupiant tikėti apie 30– 40 proc. priedo prie savo „Sodros“ senatvės pensijos.
„Tai jeigu dabar vidutinė „Sodros“ pensija apie 330 eurų, galima tikėtis 100– 120 eurų prisidėti. Daug čia ar mažai, jau kitas klausimas, bet kalba eina apie tokias lėšas.“
Pašnekovai akcentuoja, kad sukaupta iki 10 tūkst. eurų suma visuomet yra paveldima. Sukaupus virš 10 tūkst. paveldimumas priklauso nuo to, kokį anuitetą nusipirksite. Jis yra dviejų rūšių – standartinis ir atidėtasis.
„Standartinio anuiteto atveju, jūs gaunate išmokas iki mirties, kurios nepaveldimos, tačiau įsigijus atidėtąjį anuitetą, jūs atsidedate apie 85 proc. sukauptos sumos iki 85 metų, ir ją jūsų vaikai galės paveldėti“, – sako E. Radišauskienė.
„Įtariame, kad dauguma turbūt rinksis tą atidėtąjį anuitetą. Vadinasi, kad 85 proc. bus išmokėti iki 85 metų, taigi per dvidešimt metų, nuo tada kai sulauksite pensinio amžiau. O jeigu žmogus mirs anksčiau neišmokėtą dalį iš tų 85 proc. likusių pinigų gaus jo paveldėtojai. Nepaveldima bus tik ta mažytė likusi 10–15 proc. dalis, kuri turėtų būti mokama po 85 metų. Ji laikoma kaip draudiminė įmoka. Vadinasi, jeigu asmuo sulauks 85 metų, tai maža dalis padengtų visą jo gyvenimo periodą iki pat pabaigos“, – sako jis.
Pažymėtina, kad nuo 2020 m. vienintele anuitetų teikėja turėtų tapti „Sodra“. E. Radišauskienės teigimu, taip buvo nuspręsta siekiant anuitetą padaryti pigesnį.
„Tikslas, kad dėl masiškumo paslauga būtų pigesnė, todėl baimintis, kad anuiteto kaina padidės, nėra pagrindo“, – sako ji.