Kristina Pocytė, Aktualijų žurnalistė, 2019 m. rugsėjo 3 d.Seimo nario Naglio Puteikio teigimu, Lietuvos įmonėse gaji „kraupi modernioji vergovė“ ir kaltina darbo jėgą iš užsienio dėl vangiai kylančių atlyginimų.
N. Puteikis „Facebook“ tinkle pasidalijo nuomone, kodėl Lietuvoje nekyla atlyginimai. Kalbėdamas jis remiasi estų pavyzdžiu ir tvirtina, kad „Lietuva – tai šalis be ambicijų. Estija – tai šalis su itin aukštai iškelta kartele“.
Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka tvirtina, kad sutinka ne su visais N. Puteikio teiginiais. Ekonomisto teigimu, neverta atlyginimų kilimą skirtingose šalyse lyginti atsižvelgiant tik į ketvirčius, o ir kai kuriais duomenimis, kuriuos pateikia Seimo narys, jis abejoja. Vis dėlto, ekonomistas sutinka su viena prielaida, kad atlyginimai gali kilti vangiau dėl pigesnės darbo jėgos iš užsienio neribojimo.
DELFI susisiekus su N. Puteikiu, šis paaiškino, kas yra jo cituojamas asmuo, kurio prielaidomis jis remiasi. „Tai mano „Facebook“ draugas, kuris kartas nuo karto parašo įdomių minčių“, – teigė Seimo narys. Pasidomėjus, ar jo cituojamas asmuo yra ekonomistas, N. Puteikis paaiškino: „Kaip suprantu iš jo aprašymo – ne“.
N. Puteikis tvirtino, kad džiaugiasi paprastų žmonių išvadomis, nes esą „ekonomistai dažnai sėdi bailiai įsitaisę“.
Puteikio prielaidos apie atlyginimus Lietuvoje
„Gavau įdomią ir įtikinančią Vaidots Kösel analizę, kodėl Lietuvoje nekyla algos, todėl dalinuosi su visais, – socialiniame tinkle rašė Seimo LVŽS frakcijos narys. – Vaidots Kösel: „Algų stagnacija. Darbo pasiūlos rekordinis dempingas. Tegyvuoja nuolatinės komandiruotės ir mažos algos“. Po 2019 antrojo ketvirčio Estija ne tik yra aplenkusi Slovėniją ir tapusi sėkmingiausia naująja ES nare, bet dar ir smarkiai padidinusi atotrūkį. Estijoje vidutinė alga jau pasiekė 1170 Eur atskaičius mokesčius, tuo tarpu Lietuvoje ji pasiekė tik 817 Eur. Panašus algų lygis Estijoje buvo dar gūdžiais 2010 metais.“
N. Puteikis tvirtina, kad pastarasis atlyginimų kilimas Estijoje ir Lietuvoje taip pat labai skiriasi: „Estijoje antrąjį ketvirtį fiksuojamas eilinis, ne rekordinis algų augimas ir jis sudarė 52 Eur. Lietuvoje pirmą ketvirtį algos paaugo tik apie 6 Eur, o antrąjį ketvirtį – 15 Eur. Palyginkime EE – 52 Eur su LT – 15 Eur. Kontrastas šokiruojantis“.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bruto darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) šalies ūkyje per 2019 m. antrąjį ketvirtį padidėjo 2,1 proc., per pirmąjį – 1,1. Darbo užmokesčio padidėjimą 2019 m. antrąjį ketvirtį lėmė didesnė darbų apimtis, sezoniškumas ir kitos priežastys.
N. Puteikio teigimu, privatus sektorius nustojo kelti atlyginimus, o valstybiniame sektoriuje jos kilo tik simboliškai. „Lietuvoje stebima ryški pragyvenimo lygio stagnacijos tendencija. Įmonėms nebereikia kelti algų. Tuo tarpu Estijoje sparčiai kyla pragyvenimo lygis. Pragyvenimo lygio kėlimui svarbiausia yra mažiausiai uždirbančiųjų algų augimas. Dėl darbuotojų pasiūlos dempingo šiame, „eilinių darbuotojų“ sektoriuje, išnaudojimas pakilo į rekordines aukštumas ir algos iš esmės nesikeitė. Įmonės turėjo tik vieną stimulą didinti algas ir kelti pragyvenimo lygį, būti bent jau kažkiek socialiai atsakingomis rekordinių pelnų fone, tai tik esant darbo jėgos trūkumui“, – tvirtino Seimo narys.
Parlamentaras tvirtina, kad dėl menko atlyginimų kilimo Lietuva negali „prisijungti prie pirmojo pasaulio“.
Kritikuoja darbo jėgą iš užsienio
N. Puteikis taip pat kritikavo ir ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus pasakytą mintį, kad darbo jėgos importas nesumažins atlyginimų kilimo. Jo pozicija, anot N. Puteikio, buvo neteisinga.
Neteisingai, anot parlamentaro, buvo panaudotas ir Danijos pavyzdys. „Jau šiais 2019 metais tas pats ministeris (ministras – DELFI) interviu „Verslo žnioms“ pripažino, kad darbo jėgos importas į mūsų šalį sukėlė algų augimo stagnaciją, – tvirtino N. Puteikis. – Po šių žodžių turėjo sekti ir tamstos ministerio atsistatydinimas. Buvo įvelta šiurkšti klaida, kuri sukėlė didžiulę žalą daugumai Lietuvos gyventojų. Mes kalbame apie žmonių likimus, iširusias šeimas ir t.t Tokie sprendimai negali būti priimami lengva ranka, o vėliau neturėti jokios atsakomybės už savo grandiozines klaidas. Čia yra žaidžiama ne tik su daugelio šalies žmonių likimais, bet ir su valstybės išlikimu.“
N. Puteikis pabrėžė, kad Estija yra ne tik „labiausiai klestinti ir labiausiai vertinama sąjungininkų bei labiausiai gerbiama Rytų kaimyno, o tai mažina geopolitinę grėsmę“.
Jo teigimu, Estija džiaugiasi atlyginimų kilimais, nes joje „darbo jėgos importas strategiškai ribojamas“.
„Pragyvenimo lygio kėlimas nėra algos padidinimas 80 Eur darbuotojui, kuris uždirba 1100 Eur „į rankas“, o būtent 80 Eur padidinimas darbuotojui, kuris uždirba apie 500 Eur „į rankas“. Čia yra standartinė alga šalyje, kuri ir toliau išlieka tokiame lygyje, nes nėra jokio akstino jos kelti“, – tvirtino parlamentaras.
N. Puteikis tvirtina, kad „dauguma žmonių Lietuvoje uždirba 500-600 Eur ir nesugeba konkuruoti su darbo jėgos pasiūla iš užsienio. Ukrainiečiai už tokius pačius pinigus gali dirbti ir po 12 val. per dieną ar turint mažiau išeiginių“.
Kaip priversti Lietuvos įmones kelti atlyginimus?
„Europos Sąjunga (ES) taip pat paskelbė statistiką pagal kurią Lietuvos įmonės vengia kone labiausiai mokėti mokesčius tarp ES šalių, t.y. vagia iš Lietuvos valstybės. Lietuvos įmonės – tai mokesčių sėkmingas vengimas, rekordiniai oficialūs pelnai, darbo jėgos importas ir algų stagnacija. Tai receptas socialiniam sprogimui bei šalies pragyvenimo lygio visiškam atsilikimui, – tęsė N. Puteikis. – Lietuvos valstybės prioritetas – įmonių pelnų didinimas, kurie neretai išsiurbiami į užsienį, o ne algų ir pragyvenimo lygio kėlimas.“
Jo teigimu, „įmonės importuoja darbo jėgą ne todėl, kad jos „ant“ bankroto ribos ir neišgali mokėti algų ir ne todėl, kad trūksta darbuotojų“. Darbo jėga esą importuojama todėl, kad nereiktų kelti atlyginimų.
„Kaip priversti Lietuvos įmones kelti algas? Iš esmės galima tik bent jau sudaryti sąlygas, kad algų kėlimas būtų neišvengimas, kitokiu atveju Lietuvos įmonės turės didesnius pelnus nei Estijoje, bet mokės žymiai mažesnes algas“, – teigė N. Puteikis.
„Lietuva – tai šalis be ambicijų. Estija – tai šalis su itin aukštai iškelta kartele. Jos visapusė integracija į Skandinaviją yra toks pats tikslas kaip 9-ajame dešimtmetyje Lietuva turėjo tikslą įstoti į ES ir NATO, – teigė N. Puteikis. – Didelė dalis darbuotojų iš užsienio bėga iš Lietuvos įmonių, nes negali atlaikyti krūvio. Vieša paslaptis, kad Lietuvos įmonėse pasitaiko tokia kraupi modernioji vergovė, kad jos net negali išlaikyti užsieniečių ir šie būna, skundžiasi nežmonišku elgesiu. Nuo daugybės Lietuvos įmonių paspruko visi lietuviai, o dabar sprunka ir užsieniečiai.“
N Puteikis tvirtino, kad „išnaudojimas darbo vietoje privalo būti kriminalizuotas“.
Lazutka: atlyginimai auga, to nenuneigsime
Ekonomistas Romas Lazutka DELFI teigė, kad atlyginimai kyla. Tai rodo ir „Sodros“ duomenys, todėl, ekonomisto teigimu, paneigti jų kilimo neįmanoma.
„Gali atrodyti, kad per lėtai, bet dabar ir ne lėtai. Galima ginčytis, kam kyla, kam labai sparčiai, gal kam ir nekyla, bet vidutiniškai kyla ir gana sparčiai. To nenuneigsime“, – tvirtino R. Lazutka.
Ekonomistas tvirtino, kad abejoja N. Puteikio duomenimis apie pirmojo ir antrojo ketvirčių atlyginimų pokyčius ir palyginimą Lietuvoje ir Estijoje.
„Antrąjį ketvirtį kilo lėčiau, bet galima suprasti, nes kilstelėjo algas pirmąjį ketvirtį ir jos laikosi. Jos didesnės lyginant su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu, – tvirtino ekonomistas ir pridūrė, kad lyginti reiktų ne taip. – Ketvirčiais nelabai tikslu kalbėti, nes yra sezoniniai svyravimai.
“Vis dėlto, jis sutinka, kad Estijoje atlyginimai yra didesni Lietuvoje, tačiau pridūrė, kad mes artėjame, o ne tolstame. „Būtų gerai, kad užsitęstų tas augimas“, – tvirtino R. Lazutka.
„Mūsų ekonomikos lygis vienodas su estų. Sukuriame vienam darbuotojui tiek pat, tai reiškia, kad ir algų lygis turėtų būti panašus, ir kainų panašus. Mes šiek tiek atsiliekame, bet gerai, kad yra tas augimas“, – kalbėjo ekonomistas.
Grėsmės dėl darbo jėgos iš užsienio
R. Lazutka tvirtina, kad vangiai kylantys atlyginimai ir darbo jėga iš užsienio turi ryšį. „Teorija tą teigia. Ir ne tik teorija, bet ir praktika. Kodėl Europos Sąjungos senosios šalys ne iš karto įsileido imigrantus? Argumentas buvo būtent toks, kad atvažiuos iš Rytų Europos ir numuš vokiečiams ar prancūzams algas. Tai tiesa. Argumentas pagrįstas“, – teigė R. Lazutka.
Ekonomistas vardijo, kad labiausiai kenčia tos sritys, kuriose užsieniečiams įmanoma dirbti nė nemokant kalbos: statybos sektorius, krovinių pervežimas ir panašiai. „Bet kur reikės bendrauti su klientais, su valdžios įstaigomis – ukrainiečiai ar kiti užsieniečiai netinka, nes greitai neišmoksta kalbos“, – tęsė R. Lazutka.
Jo teigimu, Lietuva turėtų mokytis iš kitų šalių ir „atsargiai į tai žiūrėti“. R. Lazutka pridūrė, kad jei statybų sektorius smuks ir imigrantai neras kitokio darbo, kuriame nereikės kalbos ar kitokių papildomų įgūdžių, jie gali tapti pašalpų gavėjais.