Spalio 27 d. nuotoliniu būdu įvyko Lietuvos trišalės tarybos posėdis.
Daugiausiai diskusijų sukėlė pasiūlymas persvarstyti minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo formulę, kuri esą vis dar nėra tokia aiški, kad kasmet nekeltų aistrų dėl MMA dydžio.
Antru klausimu apie Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto darbą ir Trišalės tarybos vaidmenį jame kalbėjo šio komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė. Anot jos, šios kadencijos Seimui laiko liko nedaug, tad jokių Darbo kodekso, kas yra svarbiausia Trišalei tarybai, pakeitimų nebus svarstoma.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio dialogo skyriaus vedėja Aušra Bagdonaitė pristatė kolektyvinių sutarčių 2019 m. spalio mėn. – 2020 m. spalio mėn. stebėsenos rezultatus. Šiuo metu yra užregistruotos 304 galiojančios darbdavio lygmens kolektyvinės sutartys, 13 – šakos, 2 teritorinės ir vien nacionalinė. Tendencijos išlieka maždaug tokios pačios – daugiausiai sutarčių yra viešajame sektoriuje švietimo ir mokymosi veikloje. Darbo pamokėjimo sistema minima daugiau sutarčių nei anksčiau, tačiau vis dar nėra tinkami reguliuojama.
Anot pranešėjos, kolektyvinėse sutartyse vis dar trūksta originalių kokybiškų nuostatų, pvz., dėl lyčių lygybės, dėl streso ir psichologinio smurto darbo aplinkoje ir pan.
Daugiausiai diskusijų ir astrų sukėlė Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio inicijuota diskusija dėl MMA diferencijavimas pagal amžių. Jo teigimu, jaunimo nedarbas yra milžiniška problema, o vienintelė paskata juos samdyti būtų finansinė.
Lietuvos studentų sąjungos vadovas Eigirdas Sarkanas pabrėžė, jog tai būtų diskriminacija pagal amžių, ką draudžia Darbo kodeksas. Kitas dalykas, anot jo, – didžioji dalis jaunimo yra studentai. Daug bakalauro studijų studentų yra dirbantys žmonės. Pagal statistiką Lietuvoje per savaitę studentai dirba vidutiniškai 33, tuo tarpu Europoje – 28 valandas. Skaičiavimai rodo, jog studentų pajamos Lietuvoje yra apie 500 eurų (su tėvų pagalba) per mėnesį, todėl sumažinus MMA, jie turės dirbti gerokai daugiau valandų, dėl ko nukentės studijų kokybė.
Profsąjungos išreiškė pageidavimą išgirsti iš darbdavių konkrečią viziją, kaip jie tai mato: kokioms amžiaus grupėms, kokio dydžio MMA būtų taikomas.
Profsąjungų nuomone, darbuotojas turi būti vertinamas ne pagal lytį, amžių, ar įsitikinimus, bet pagal patirtį, įgūdžius ir kvalifikaciją. Be to, kiekviena, daugiau nei dvidešimt darbuotojų turinti Lietuvos įmonė, turi darbo apmokėjimo sistemas, kuriose patirties ir kvalifikacijos klausimai yra apspręsti, o MMA yra mokama už nekvalifikuotą darbą, kuris nėra susijęs nei su patirtimi, nei su kvalifikacija“.
Vakarų Europa stengiasi, kad kuo mažiau žmonių gautų MMA, o mes einam priešingu keliu – esamą MMA norima mažinti ir dar tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami.
Kitas Trišalės tarybos posėdis numatytas lapkričio 24 d.
VĮ IAE Nepriklausomos profsąjungos pirmininkė
Ilona Nekrošienė