Martynas Žilionis, www.DELFI.lt 2016 m. spalio 5 d.
Seimui priėmus naują Darbo kodeksą, premjeras Algirdas Butkevičius svarstė, kad dėl jo Lietuva taps konkurencingesnė, o žmonės – laimingesni. Vis dėlto vertinant kasmetinių atostogų trukmę, darbuotojų sąlygos bus vienos prasčiausių visoje Europoje.Tai aiškėja iš Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinės apžvalgos, atnaujintos spalio 3 d.
Joje teigiama, kad ES šalių teisės aktuose nustatyta minimali kasmetinių mokamų atostogų trukmė svyruoja nuo 20 darbo dienų (4 savaičių) iki 28 darbo dienų, 30 dienų.
Kai kuriose valstybėse atostogų trukmė apskaičiuojama pagal koeficientą, kuris nurodo atostogų dienų skaičių už vieną darbo mėnesį.
Be to, kai kuriose valstybėse atostogų trukmė ilginama, atsižvelgiant į sveikatos būklę, pvz., dėl neįgalumo, darbuotojo amžių, darbo sąlygas, turimus mažamečius arba neįgalius vaikus.
Dažniausia papildomos sąlygos aptariamos kolektyvinėse arba individualiose darbo sutartyse. Pvz., kolektyvinėse sutartyse nustatomos iki 30 darbo dienų atostogos, nors teisės aktuose numatyta minimali trukmė – 20 d. Atostogų trukmė taip pat priklauso ir nuo darbo dienų skaičiaus per savaitę.
Liuksemburge ir Švedijoje minimali atostogų trukmė yra 25 darbo dienos, Didžiojoje Britanijoje, kuri dažnai laikoma pavyzdžiu dėl darbo santykių lankstumo, „nulinių“ darbo sutarčių ir kt., – 28 darbo dienos. Ispanijoje jos trunka 30 kalendorinių dienų, o Prancūzijoje – 5 savaites.
Slovėnijoje minimalios atostogos 20 darbo dienų, tačiau jos ilginamos dirbantiems naktinį darbą. Be to, dėl asmeninių aplinkybių (vestuvių, šeimos narių mirties, nelaimingo atsitikimo) darbuotojas turi teisę gauti 7 mokamus laisvadienius per metus.
Vengrijoje įprastinė atostogų trukmė taip pat 20 darbo dienų, tačiau kuo darbuotojas vyresnis, tuo daugiau dienų pridedama papildomai. Nuo 25 metų pridedama 1 papildoma diena, po 3 ir 6 metų dar po 1–ą, o vėliau po 1–ą kas antrus metus, kol visiems, sulaukusiems 45 metų darbuotjams suteikiama 30 darbo dienų atostogos.
Primename, kad iki šių metų pabaigos kasmetinių atostogų trukmė Lietuvoje bus 28 kalendorinės dienos, nuo kitų metų – 20 darbo dienų. Iki šių metų pabaigos sukauptos kalendorinės dienos atostogų bus perskaičiuojamos į atostogas darbo dienomis santykiu 7:5.
Pvz., sukaupus 10 kalendorinių dienų atostogų, nuo kitų metų sausio 1 d. priklausytų 7,14 darbo dienos atostogų (10×5:7=7,14). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, kai perskaičiavus atostogas neišeis sveikasis skaičius, jį visada reikėtų apvalinti darbuotojo naudai – šiuo atveju iki 8 darbo dienų. Tačiau teisininkai atsargiai vertina šį išaiškinimą, kadangi jis nėra įtvirtintas jokiame galiojančiame teisės akte.
Daugiau atostogų tik pasiekus Švediją
Asociacijos Investuotojų forumas vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigiamai vertina, kad pagal naują Darbo kodeksą kasmetinės atostogos bus skaičiuojamos kitaip:
„Daug metų siūlėme pakeisti tas nesąmoningas kalendorines dienas ir atostogas skaičiuoti darbo dienomis. Dabar skirstant atostogas reikia pastoviai konfliktuoti su darbuotojais arba būti kvailu ir užsimerkti. Taigi, sveikiname, kad nustatė darbo dienomis – taip skaičiuojama daugelyje valstybių“.
Direktorės teigimu, įstatymuose paprastai nustato minimalius standartus. Esą niekas nedraudžia įmonėms būti socialiai atsakingomis ir paskatinti darbuotojus skiriant daugiau atostogų. Pvz., JAV apskritai nėra nustatyta privalomų atostogų, tačiau įmonės jas vis tiek suteikia.
„Investuotojų forumo valdyba nusprendusi, kad tarp Kalėdų ir Naujųjų metų asociacija tiesiog nedirba. O tai yra kaip ir papildomos atostogos. Manau, paklausinėję, rastume ir daugiau įmonių Lietuvoje, kuriose suteikiama daugiau atostogų negu reikalauja įstatymas.
Ypač jeigu tai didesnė įmonė, turinti kolektyvinę sutartį – juk jeigu yra poreikis, visada galima suderėti ir gauti daugiau“, – svarstė pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad vertinant ne tik kasmetinių atostogų trukmę, bet ir 14 švenčių dienų, Lietuva kitų valstybių kontekste atrodo neprastai. „Kitas dalykas, jei lyginti su Švedija, na… Kada turėsime tokį produktyvumą, tokią ekonomiką kaip švedų, gal ir mes galėsime turėti ilgesnes atostogas“, – komentavo Investuotojų forumo vadovė.
Ji negalėjo pasakyti, kiek forumui priklausančių įmonių yra sudariusios kolektyvines sutartis su darbuotojais ir ar jose numatyta ilgesnė atostogų trukmė nei reikalauja įstatymai.
„Bet tai ir nervina Lietuvoje, kad neva jeigu taip pasakė, tai taip ir bus. Šiais laikais, kai dėl kiekvieno darbuotojo vyksta didžiulė konkurencinė kova ir kai gerų specialistų trūksta, manau, ir papildomų atostogų, ir kitų dalykų iš darbdavio galima išsiderėti“, – įsitikinusi asociacijos direktorė.
Apibendrindama ji teigė, kad daugelyje pasaulio šalių suteikiamos 20 darbo dienų ir trumpesnės kasmetinės atostogos, tik labai turtingose arba labai skurdžiose šalyse yra 28 dienų ar ilgesnis poilsis. Taigi, šia prasme Lietuva nėra išskirtinė valstybė.
Poilsio sąlygos pabloginamos
Kitokios nuomonės dėl pasikeisiančio atostogų reglamentavimo laikosi Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.
„Faktas, kad įsigaliojus naujam kodeksui, atostogos sutrumpėja. Nors kalbama, kad reikia integruoti vyresnius žmones, kad trūksta darbuotojų, bet jų poilsio sąlygas bloginame.
Be įstatymų, numatančių minimalias atostogas, užsienyje daug papildomų lengvatų sutariama kolektyvinėse sutartyse. Taigi šalys gerai gyvena, kur gerovė ir atlyginimai didžiausi, ten yra ir atostogos“, – aiškino pirmininkė.
Be kita ko, ji atkreipė dėmesį, kad įsigaliojus naujam kodeksui bus panaikintos papildomos atostogų dienos už ilgalaikį darbo stažą.
„Jų neliko, bus taip, kaip sutarta kolektyvinėje sutartyje. Pas mus paradoksas: turime garantiją, Seimas ją pakeičia, o po to sako: kovokite už tai, ką šiandien jau turime. Protu nesuvokiami dalykai, daug jų tokių yra. Naujas kodeksas turėtų gerinti, o ne bloginti“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovė.
Jos žiniomis, skirtingai nei yra daugelyje ES šalių, Lietuvoje įsigaliojus naujam kodeksui, švenčių dienos bus kompensuojamos nevisais atvejais, kai sutaps su atostogų savaitgalius. Šia prasme poilsio dienų taip pat sumažės.
„Viską susumavus, dirbsime daugiau, o ką turėsime – klausimas“, – apibendrino pašnekovė.
Ji abejojo, ar dėl palankesnių poilsio sąlygų darbuotojams su darbdaviais pavyks sutarti sudarant kolektyvines sutartis.