Arnas Mazėtis, laida „DELFI diena“, Agnė Vasiliauskaitė, www.DELFI.lt 2019 m. rugsėjo 14 d.VU socialinės politikos profesorius Romas Lazutka aštriai kritikuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio mintį, kad reikia didinti bazinę pensiją, ją finansuojant ne tik iš darbo užmokesčio.
„Santykinį skurdą tikrai išspręstume, jeigu įdėtume kur kas didesnes lėšas, ir tam yra sudarytos prielaidos, nes visa bazinė pensija yra perkelta į valstybės biudžetą, o būtent bazinė pensija yra ta, kurią gauna visi žmonės. Jeigu norim spręsti skurdą, turim didinti bazinę pensiją“, – praėjusią savaitę Žinių radijui sakė L. Kukuraitis.
„Ką rodo Europos patirtis, jeigu norime turėti didesnes pensijas, turime prifinansuoti iš kitų mokesčių, ne tik iš darbo mokesčio, kaip yra Lietuvoje, bet ir kitų“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, nors pastaruosius keletą metų pensijos auga, augimas nėra toks spartus, kaip kad auga darbo užmokestis ir pensininkai skursta labiau. „Kai pradės žemėti darbo užmokesčio augimo tempas tada pensijos pasivys ir santykinis skurdas šiek tiek susilygins su dirbančiaisiais. Bet kol turime santykinio skurdo riba tokią pačią kaip vidutinės pensijos lygį, reiškia, kad pusė pensininkų yra žemiau santykinio skurdo ribos ir tai yra problema. Šito mes niekaip neišspręsime be didesnių finansų“, – sakė ministras.
Nepasakė, iš ko didinti
R. Lazutka laidoje „DELFI diena“ pabrėžė, kad jis kritikavo ne L. Kukuraičio pasiūlymą, bet ministras, anot jo, nepasakė iš ko būtų didinama pensija.
„Kritikavau tai, kad jis nepasako iš ko, jeigu ne tik iš darbo užmokesčio. Tai yra esminis dalykas. Žinome, kad bazinė pensija yra perkelta į valstybės biudžetą, o valstybės biudžetas renka mokesčius iš įvairiausių šaltinių ir ministrai svarstė mokesčių reformas ir vieningai pritarė. Ta mokesčių reforma sumažino valstybės galimybes mokėti bazinę pensiją. Ministras turėjo balsuoti prieš. Reikia, kad valstybės biudžetas turėtų daugiau lėšų“, – sakė R.Lazutka.
„Reikėtų kompensuoti iš visų mokesčių, kurie suplaukia į biudžetą: PVM, akcizai, pelno mokestis ir kiti smulkesni mokesčiai“, – taip pat pridūrė R. Lazutka.
Tikina, kad situacija – tragiška
Anot R. Lazutkos, privačius pensijų fondus žmonės turi privačiai ir finansuoti.
„Jeigu mes žiūrėtume į valstybės pajamų pusę, išlaidos yra nebūtinos. Privačius pensijų fondus žmonės turi privačiai ir finansuoti. Suprantama, kad tas lėšas galima skirti bazinės pensijos didinimui“, – kalbėjo profesorius.
Jis pabrėžė, kad pensininkų skurdo problemą reikia spręsti nedelsiant.
„Pensininkams jau dabar reikėtų gyventi geriau, nes Lietuvoje skurdas tarp pensininkų yra ypač paplitęs, apie 40 proc. Problemą reikia spręsti nedelsiant, tie žmonės nėra kažkokie sovietiniai palikuonys. Nepriklausomoje Lietuvoje jie atidirbo jau 30 metų, dabar jie išeina į pensiją ir jų padėtį reikia radikaliai keisti. Jų padėtis yra katastrofiška ir to niekas negali paneigti“, – DELFI kalbėjo R. Lazutka.
Pasiteiravus, ar nebūtų žingsnis atgal ir ar tai neverstų žmonių likti prie valstybės mokamos pensijos, jis tikino, kad valstybė yra atsakinga už tą pirmąją pensijų pakopą.
Pasiteiravus, ar nebūtų žingsnis atgal ir ar tai neverstų žmonių likti prie valstybės mokamos pensijos, jis tikino, kad valstybė yra atsakinga už tą pirmąją pensijų pakopą.
„Kodėl reikia skatinti žmones pirkti pensijas? Kodėl mes neskatiname pirkti automobilių? Neskatiname pirkti baldų? Žmonės turi kaupti savo pensiją, o valstybė yra atsakinga už tą pirmąją pensijų pakopą, tai yra Sodrą“, – tikino R. Lazutka.
Laukia du iššūkiai
Tuo tarpu „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad Lietuva gali susidurti su dviem iššūkiais.
„Pensijų tema Lietuvoje yra labai aštri ir mes turime dvigubą iššūkį. Pirmas iššūkis yra tas, kad pas mus pensijos yra labai žemos, nes valstybės biudžetas skyrė mažiausią dalį nuo BVP valstybinėms pensijoms, tačiau kita problemos pusė yra ta, kad ateityje, artimiausius 30 metų, ta situacija negerės, o dar labiau prastės. Dėl to ir buvo sugalvota šiek tiek diversifikuoti ateities pensininkų portfelį. Kitaip sakant, ne visus kiaušinius sudėti į porfelį, bet dalį nukreipti į privačius fondus. Tada ateityje mažiau reikės iš Sodros lėšų, nes bus privačiai sukaupta.
Ta diskusija esamos kartos ir ateities kartų yra dalinai neišvengiama, bet nereikia visada galvoti tik apie šią dieną, bet reikia prisiminti, kad svarbu ir pensijų sistemos tvarumas“, – atsakė Ž.Mauricas. „Klausimas, ką mes galime padaryti ir ar turime pakankamai biudžeto lėšų padidinti esamiems pensininkams pensijas. Iki 8-9 proc. bendro BVP galėtume padidinti, bet klausimas, iš kur tai būtų finansuojama. Reikia esminių pokyčių mūsų biudžete, t. y. ddinti mokesčių surinkimą. Pagrindinis iššūkis yra tas, kad galimai, nebeduodant jokios paskatos, paprasčiausiai didelė dalis žmonių nekaups ir ateityje jie ateis su ištiesta ranka į Sodrą“, – DELFI kalbėjo ekonomistas.
Ta diskusija esamos kartos ir ateities kartų yra dalinai neišvengiama, bet nereikia visada galvoti tik apie šią dieną, bet reikia prisiminti, kad svarbu ir pensijų sistemos tvarumas“, – atsakė Ž.Mauricas. „Klausimas, ką mes galime padaryti ir ar turime pakankamai biudžeto lėšų padidinti esamiems pensininkams pensijas. Iki 8-9 proc. bendro BVP galėtume padidinti, bet klausimas, iš kur tai būtų finansuojama. Reikia esminių pokyčių mūsų biudžete, t. y. ddinti mokesčių surinkimą. Pagrindinis iššūkis yra tas, kad galimai, nebeduodant jokios paskatos, paprasčiausiai didelė dalis žmonių nekaups ir ateityje jie ateis su ištiesta ranka į Sodrą“, – DELFI kalbėjo ekonomistas.
Kiek turėtų siekti pensijos
Pasiteiravus R. Lazutkos, kiek, jo nuomone, turėtų siekti pensijos Lietuvoje, jis pasiūlė pažiūrėti į Europos pavyzdžius.
„Jeigu mes nežiūrėtume į Graikiją ar Italiją, bet žiūrėtume į Europos Sąjungos vidurkį, pavyzdžiui, į Vokietiją, tai jeigu mes skirtume tokią pačią dalį BVP pensijoms, maždaug apie 8-9 proc., o dabar mes skiriame beveik 6 proc., tai būtų apie 500 eurų, o dabar yra apie 350 eurų“, – kalbėjo R. Lazutka.
Jis taip pat pabrėžė, kad tai nutiks tada, kai politikai bus labiau kontroliuojami piliečių.„Kada politikai bus labiau kontroliuojami piliečių. Aš visiškai nesutinku su tuo, kad reikia depolitizuoti sistemą, tai nerealu, mes negalime atšaukti demokratijos. Politikai turi priimti sprendimus, bet jie turi būti kontroliuojami visuomenės. Problema kyla tada, kai politikai susisieja su kokiomis nors verslo grupėmis“, – kalbėjo profesorius.
16 eurų paskata – nelogiška?
Laidoje R. Lazutka tikino, kad kai kurie sprendimai ar paskatos skamba gana nelogiškai. Pavyzdžiui, gyventojams, kurie nuo savo atlyginimo kaupimui skiria 3 proc., valstybė į jų pensijų kaupimo sąskaitas perveda 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) paskatą – 16,4 euro per mėnesį arba beveik 200 eurų per metus. Jeigu gyventojas kaupia pereinamuoju 1,8 proc. tarifu, valstybės paskata yra 3,3 euro per mėnesį.
„Neatsižvelgiama, ar žmogus uždirba daug, ar mažai. Kiekvienas iš valstybės gauna po 16 eurų. Kam to reikia? Jeigu žmogus uždirba 2000 eurų ir valstybė jam duoda 16 eurų. Tai jo sprendimas priklauso nuo 16 eurų? Aš tikrai netikiu, kad tai paskatina. Ar man 16 eurų duoda ar ne, aš tiesiog vieną ar du kartus rečiau nusiplausiu automobilį. Tie 16 eurų visiškai nėra susiję su mano sprendimu“, – tikino R.Lazutka.