Eglė Samoškaitė, www.DELFI.lt 2016 m. birželio 27 d.
Seimui priėmus naują Darbo kodeksą, kuris turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio, parlamente esantis naujas Valstybės tarnybos įstatymas kol kas dar guli plačiau neaptartas, tačiau jis numato palankesnes sąlygas valdininkams nei eiliniams pagal darbo sutartį dirbantiems žmonėms.
Lietuvoje, remiantis Valstybės tarnybos departamento duomenimis, yra apie 28 tūkst. valstybės tarnautojų, kuriems taikomas ne Darbo kodeksas, bet Valstybės tarnybos įstatymas.
Bet į tai nepatenka mokytojai, bibliotekininkai, policininkai ar pasieniečiai. Išskirtinės valstybės tarnautojų privilegijos netaikomos ir vadinamiesiems „sutartininkams“, kurie dirba panašų darbą kaip valstybės tarnautojai, tik pagal darbo sutartis. Tokių darbuotojų yra apie 19 tūkst.
Valstybės tarnautojų padėtis, kaip ir teisėjų, prokurorų ar kitų pareigūnų, išskirtinė ir tuo, kad per krizę jų sumažintos algos yra kompensuojamos pradedant nuo 2016 m. Taip nusprendė Konstitucinis Teismas.
Privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų atlyginimai yra sutartinis darbuotojų ir darbdavių rezultatas, todėl valstybė į tai nesikiša.
„Visada, nuo pat pradžių valstybės tarnautojams buvo sudarytos geresnės, išskirtinės sąlygos, priimtas atskiras įstatymas. Buvo idėja, kad tai yra tėvynės žiedas arba puokštė, kaip pavadinsi — nepagadinsi“, — sako socialdemokratas Algirdas Sysas.
Jo teigimu, išskirtinės sąlygos valstybės tarnautojams sudaromos ir kitose valstybėse.
Kaip skiriasi išmokos atleidžiant
Naujasis Valstybės tarnybos įstatymas Seime buvo pateiktas pernai spalį.
Tačiau kol kas taip ir nugulė plačiau neapsvarstytas. A. Sysas sako, kad valdantieji nori Valstybės tarnybos įstatymą svarstyti kartu su kitais teisės aktais, kurie reglamentuoja ir biudžetininkų – pedagogų, bibliotekininkų – atlyginimus. Tačiau DELFI siūlo palyginti Seime jau priimto naujo Darbo kodekso ir dar nepriimto naujo Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas darbuotojų apsaugos požiūriu.
Paprastiems darbuotojams. Naujas Darbo kodeksas numato, kad ilgiau nei metus dirbantis darbuotojas, jei nėra jo kaltės, iš darbo gali būti atleidžiamas skyrus 2 jo vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Jei dirbta mažiau nei metus – išeitinė išmoka siekia 0,5 darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Išmokas už ilgalaikį darbą vienoje vietoje darbuotojai turėtų gauti iš dar neįkurto Ilgalaikio darbo išmokų fondo, tačiau tik atidirbus bent 5 metus.
Iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo darbuotojams priklausytų tokios išmokos:
— jei vienoje vietoje dirbo 5-10 metų – 1 vidutinis atlyginimas,
— jei vienoje vietoje dirbo 10-20 metų – 2 vidutiniai atlyginimai,
— jei vienoje vietoje dirbo daugiau nei 20 m. – 3 vidutiniai atlyginimai. Išmokai galioja „lubos“ – ji turi būti ne didesnė nei 2 minimalūs atlyginimai.
Išmoka mokama tik jeigu per 3 mėnesius nesudaroma nauja darbo sutartis.
Valstybės tarnautojams. Valstybės tarnautojams, pagal naują, bet dar nepriimtą įstatymą, išeitinės išmokos labai įvairios, tačiau pagrindinis skirtumas – išmokas už stažą mokės darbdavys, o ne Ilgalaikio darbo išmokų fondas ir išmokos – didesnės.
Dėl neįgalumo arba netekto darbingumo atleidžiamam valdininkui priklauso 2 išeitinės kompensacijos. 2 išeitinės mokamos ir tada, kai asmuo atleidžiamas, nes į darbo vietą grąžinamas anksčiau pareigas ėjęs asmuo arba paaiškėja, kad priimant į darbą buvo pažeisti įstatymo reikalavimai.
Politinio pasitikėjimo tarnautojui, kai pasibaigia jį priėmusio asmens ar institucijos įgaliojimai, priklauso 1 mėnesio išeitinė kompensacija.
Kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, jam priklauso 0,5-5 mėnesių išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo:
— mažiau nei 1 metai – 0,5 mėnesio,
— 1-5 metų – 2 mėnesių,
— 5-10 metų – 3 mėnesių,
— 10-20 mėnesių – 4 mėnesių,
— daugiau kaip 20 m. – 5 mėnesių.
Šalių susitarimu atleidžiamam valdininkui priklauso ne mažesnė nei 1 mėnesio išeitinė.
Valdininkų minimalios atostogos ilgesnės
Pagal naują Valstybės tarnybos įstatymą, valdininkams priklauso pliusai dėl stažo – ilgesnės atostogos ir didesnis darbo užmokestis. Priedas už stažą yra 3 proc. pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos metus, priedų suma negali viršyti trečdalio algos.
Kasmetinių atostogų trukmė tarnautojams siekia – 22 darbo dienas. Paprastiems mirtingiesiems – 20 darbo dienų arba 24 dienos, jei dirbama šešias dienas per savaitę. Darbo kodekse numatyta, kad galima tartis ir dėl ilgesnių atostogų.
Jei valstybės tarnautojas turi 5 metų stažą, už kiekvienus paskesnius trejus metus per metus suteikiama papildomai 3 dienos kasmetinių atostogų. Darbo kodekse numatyta, kad kolektyvinėmis sutartimis galima tartis dėl ilgesnių atostogų.
Vienam vaiką iki 14 metų auginančiam tarnautojui, kaip ir auginančiam neįgalų vaiką iki pilnametystės arba neįgaliam valstybės tarnautojui, suteikiamos 30 dienų kasmetinės atostogos.
Darbo kodekse paprastiems darbuotojams ilgesnės atostogos skirtos neįgaliajam ar auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, bet tiems, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų, ilgesnės atostogos nebenumatytos. Ši nuostata buvo tiesiog išbraukta.
Atleidimas
Valstybės tarnyba ypač skiriasi nuo privataus sektoriaus tuo, kad atleidimas čia arba neįmanomas arba įmanomas tik padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba tarnybinės veiklos rezultatai yra nepatenkinami. Pastarasis atleidimo pagrindas yra naujiena dar nepriimtame įstatyme.
Naujame įstatyme yra kitų pagrindų: tarnautojas pats prašosi atleidžiamas, praranda Lietuvos pilietybę, sudaromas šalių susitarimas dėl atleidimo, pasibaigia kadencija, paaiškėja, kad tapdamas tarnautoju pateikė suklastotus dokumentus, negali eiti pareigų dėl neįgalumo ar nedarbingumo, į konkrečias pareigas teismo sprendimu grįžta dirbti ankstesnis darbuotojas ir panašiai.
Darbo kodeksas savo ruožtu numatė visiškai naują atleidimo rūšį, vadinamąjį „greitą» atleidimą, kai darbuotojas įspėjamas prieš 3 dienas, bet jam sumokama 6 mėnesių išeitinės kompensacija. Tokio dalyko valstybės tarnyboje nėra ir nenumatoma.
Kai darbuotojas pagal Darbo kodeksą iš darbo atleidžiamas šalių susitarimu, jie susitaria ir dėl kompensacijos. Jeigu darbdavys nori atleisti darbuotoją ne dėl jo kaltės, jis įspėja darbuotoją prieš dvi savaites arba 1 mėnesį (priklausomai nuo to, ar darbuotojas dirbo trumpiau nei metus, ar ilgiau) ir išmoka 0,5-2 mėnesių išmoką.
Jei darbuotojas atleidžiama dėl kokių nors pažeidimų, tai sutartis nutraukiama be įspėjimo ir be kompensacijų. Kompensacijos nemokamos, jei asmuo atleidžiamas iš valstybės tarnybos už šiurkščius tarnybinius nusižengimus.
Tiesa, valstybės tarnautoją pagal naują Valstybės tarnybos įstatymą būtų galima atleisti, kai jis turi laikinąjį nedarbingumą ilgiau nei 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau nei 140 kalendorinių dienų per paskutinius metus.
Darbuotojas pagal Darbo kodeksą gali būti atleidžiamas tik pasibaigus laikinam nedarbingumui.
Toks skirtumas atsirado dėl to, kad anksčiau ir dabar beveik neįmanoma atleisti valstybės tarnautojų, padariusių nusižengimus, jei jie turi laikiną nedarbingumą, kuris gali tęstis ilgą laiką.
Valstybės tarnyboje gali būti lūzeriu, dirbančiu 8-17 val.?
Seime pernai spalį Valstybės tarnybos įstatymą pateikęs buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis patvirtina, kad, jo požiūriu, valstybės tarnautojams siūlomos geresnės socialinės garantijos nei dirbsiantiems pagal naują Darbo kodeksą. Tačiau, jo teigimu, valdininkų įstatymas nebuvo derintas su naujuoju Darbo kodeksu, tik norėta pakeisti seną įstatymą, kuris nebeatitiko realių sąlygų.
„Kalbant iš esmės – skirtumų tikrai yra. Bet praktiškai daugumoje Europos valstybių valstybės tarnyba yra vienas kertinių valstybės pamatų, visur darbo santykius reglamentuoja atskiras įstatymas“, — sako S. Skvernelis.
Pašnekovas sako per pusantrų metų buvimo ministru patyręs, kad senasis Valstybės tarnybos įstatymas buvo orientuotas į procesą, bet ne rezultatus.
„Tu gali valstybės tarnyboje būti lūzeriu, bet jeigu tu ateisi 8 val. į darbą, išeisi 17 val., dalyvausi procese, rezultatas niekam neįdomus ir galėsi plaukti. Tokių plaukiančių yra po 20 ir daugiau metų», — pasakojo S. Skvernelis.
Jis teigia, kad naujuoju įstatymu buvo bandyta orientuotis į rezultatus valstybės tarnyboje, tačiau bet kuriuo atveju valstybės tarnybos išskirtinumas išlieka: lieka priemokos už stažą, ilgesnės atostogos, kitoks atleidimas, nėra terminuotų sutarčių.
Tačiau valstybės tarnautojams esama įvairių apribojimų ar specialių reikalavimų: jie turi būti nepriekaištingos reputacijos, mokėti lietuvių kalbą, turėti atitinkamą išsilavinimą savo pareigybei, privalo vengti interesų konflikto, papildomai dirbti gali tik su specialiu leidimu arba jei nekyla interesų konflikto.
Be to, į valstybės tarnybą patenkama konkurso būdu, išskyrus politinio pasitikėjimo, pakaitinius ar buvusius statutinius tarnautojus.
S. Skvernelis sako manantis, kad apskritai darbo santykiai valstybės tarnyboje irgi galėtų būti lankstesni, kad darbo santykius būtų galima nutraukti paprasčiau. Problema ta, kad norint atleisti valstybės tarnautoją, dabar reikia daryti įstaigos reorganizaciją.
„Bet tokio lankstumo, koks yra Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme tikrai nėra», — teigia politikas.
A. Sysas: norėta, kad valstybės tarnyba būtų tėvynės žiedas
Socialdemokratų partijos vicepirmininkas, Seimo narys A. Sysas teigia, kad Valstybės tarnybos įstatymą norima priimti kartu su Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbo apmokėjimo įstatymu.
„Norime paleisti tą ir šitą bei dar šešis ar septynis lydinčius įstatymus, kurie reglamentuoja visą darbo apmokėjimą valstybės biudžetiniame sektoriuje», — sakė politikas.
Klausiamas apie valstybės tarnyboje ir privačiame sektoriuje dirbančių žmonių sąlygų skirtumus, A. Sysas teigė, kad kelio atgal nebėra, mat papildomos privilegijos jau buvo suteiktos, tad atimti nebeišeina.
„Paskui atsiranda teisėti lūkesčiai ir panašiai», — sako A. Sysas.
Politikas aiškina, kad šiuo metu yra susiklosčiusi labai prasta padėtis, kai valstybės tarnautojų priedai ir priemokos sudaro neproporcingai didelę jų darbo užmokesčio dalį.
Naujame teisės akte numatyta, kad įvairių priemokų dydis negali viršyti 20 proc. pareiginės algos, o priedo dydžiai — 30 proc.
Tačiau politikas nieko negalėjo tikslaus pasakyti apie išmokų, susijusių su ilgalaikiu darbu, skirtumus valstybės tarnyboje ir privačiame sektoriuje.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kuria-privilegijuota-luoma-tukstanciai-darbuotoju-kuriems-naujasis-darbo-kodeksas-negalios.d?id=71643652