BNS, www.DELFI.lt 2017 m. birželio 15 d.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Darbo kodekso pataisas.„Prezidentė pataisas pasirašė trečiadienį“, — BNS ketvirtadienį sakė prezidentės patarėja Skaistė Plaušinytė.
Motyvų prezidentės atstovai plačiau nekomentavo.
Nuo liepos 1 dienos įsigaliojančio naujojo Darbo kodekso pataisas Seimas priėmė praėjusią savaitę. Darbo kodekso rėmėjai sako, kad lankstesni darbo santykiai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą. Kritikai perspėja, kad žmonės bus mažiau apsaugoti, nes kodeksas palengvina darbuotojų atleidimą iš darbo.
Liberalesnis kodeksas Seime buvo priimtas pernai birželį, bet netrukus jį prezidentė vetavo. 2016-ųjų rudenį Seimas veto atmetė, Vyriausybei su profsąjungomis sutarus kodeksą pataisyti iki Seimo rinkimų pabaigos. Lapkričio pradžioje kodeksas buvo šiek tiek pataisytas, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai, jis buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas antrąkart.
Prezidentūra anksčiau teigė, kad Seimas, po dviejų kodekso pataisymų atsižvelgė į 18 iš 22 prezidentės pastabų.
Šis Darbo kodeksas bus antrasis po nepriklausomybės atkūrimo. Dabartinis kodeksas galioja nuo 2003-ųjų.
Dar anksčiau darbo santykius Lietuvoje reglamentavo atskiri įstatymai.
ATOSTOGOS
Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad kasmetinės minimalios atostogos – 20 darbo dienų, iš kurių 10 išnaudojama nepertraukiamai (jei dirbama penkias dienas per savaitę).
Jei dirbama šešias dienas per savaitę, minimalių atostogų trukmė turi siekti 24 darbo dienas.
Iki 2017 m. liepos 1 dienos sukauptos atostogos bus perskaičiuojamos. Pavyzdžiui, jei sukaupta 20 kalendorinių dienų, jos perskaičiuojamos taip: 20 x 5 : 7 = 14,28. Darbo kodekso įgyvendinimo įstatyme numatyta, kad perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta nevisa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena. Šias atostogas leidžiama išnaudoti iki 2020 m. liepos.
Sename kodekse kasmetinės minimalios atostogos siekė 28 kalendorines dienas, iš kurių 14 išnaudojama nepertraukiamai. Taigi tiems darbuotojams, kurie galėjo išnaudoti likusias 14 dienų po vieną, atostogos trumpėja 4 dienomis.
ĮSPĖJIMAS APIE ATLEIDIMĄ
Naujame Darbo kodekse nustatyta, jog kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jis įspėjamas prieš 1 mėnesį, jei dirbta ilgiau nei metus, arba prieš 2 savaites, jeigu dirbta trumpiau nei metus.
Įspėjimo terminai dvigubinami — auginant vaiką iki 14 metų arba jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, trigubinami — neįgaliems darbuotojams arba jei iki pensijos liko mažiau kaip 2 metai. Taigi ilgiausias įspėjimo terminas gali būti 3 mėnesiai.
Sename kodekse įspėjimo terminai siekia 2-4 mėnesius.
IŠEITINĖS KOMPENSACIJOS
Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiamam darbuotojui išmokama 2 savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, jei dirbta trumpiau nei metus, ir 2 mėnesių išmoka, jei dirbta ilgiau nei metus.
Dar ketinama įkurti Ilgalaikio darbo išmokų fondą, iš kurio priklausytų tokios išmokos už stažą, jei per 3 mėnesius nesudaroma nauja sutartis su tuo pačiu darbdaviu:
1 darbuotojo vidutinis atlyginimas — atidirbus 5-10 metų;
2 darbuotojo vidutiniai atlyginimai — atidirbus 10-20 metų;
3 darbuotojo vidutiniai atlyginimai — atidirbus daugiau nei 20 metų.
Sename kodekse išeitinės išmokos siekė 1-6 mėnesių vidutinį atlyginimą, priklausomai nuo stažo.
GREITASIS ATLEIDIMAS: naujame Darbo kodekse atsiranda naujas atleidimo pagrindas, vadinamas darbdavio valia. Jis reiškia, kad darbdavys darbuotoją apie atleidimą įspėją prieš 3 dienas ir išmoka 6 mėnesių išeitinę kompensaciją.
Sename kodekse tokio atleidimo pagrindo nėra.
VIRŠVALANDŽIAI
Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad su viršvalandžiais vidutiniškai per savaitę gali būti dirbama ne ilgiau nei 48 valandas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą – 52 valandas per savaitę, o maksimalusis darbo laikas su viršvalandžiais ir papildomu darbu negali viršyti 60 valandų per savaitę.
Žodis „vidutiniškai“ šiuo atveju reiškia, kad valandos dalinamos per apskaitos laikotarpį, todėl vieną savaitę gali tekti dirbti daugiau, kitą mažiau. Profsąjungų advokatas Nerijus Kasiliauskas teigia, kad taip išvengiama brangesnio apmokėjimo už viršvalandžius.
Darbuotojo viršvalandinis darbas negali viršyti 180 valandų, nors kolektyvinėje sutartyje galima susitarti dėl daugiau viršvalandžių.
Sename kodekse numatyta, kad maksimalus darbo laikas per septynias dienas su viršvalandžiais negali viršyti 48 valandų. Darbuotojo viršvalandinis darbas per metus negali viršyti 120 valandų.
TERMINUOTOS SUTARTYS
Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad maksimalus terminas vienai terminuotai sutarčiai – 2 metai, o kai su darbuotoju sudaroma terminuota sutartis skirtingoms funkcijoms atlikti, tuomet maksimalus terminas – 5 metai.
Terminuotų sutarčių įmonėje negali būti daugiau nei 20 proc., tačiau jas galima sudaryti nuolatinio pobūdžio darbams.
Sename kodekse irgi numatyta, kad terminuota sutartis negali tęstis ilgiau nei 5 metai, bet neleidžiama sudaryti terminuotos sutarties, jei darbas nuolatinio pobūdžio.
NĖŠTUKIŲ ATLEIDIMAS
Naujame Darbo kodekse įtvirtinta, kad nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai negali būti įspėta apie atleidimą ir su ja negalima nutraukti darbo sutarties, nebent darbdavys ir nėštukė dėl to susitarė, jos pačios iniciatyva, nesant šalių valios arba kai baigiasi terminuota sutartis.
Sename kodekse nutraukti darbo sutartį su nėščiąja neįmanoma nuo darbdavio informavimo apie nėštumą iki laiko, kai praeina vienas mėnuo po moters nėštumo ir gimdymo atostogų.
NUKRYPIMAS NUO DARBO KODEKSO
Naujame Darbo kodekse leidžiama nukrypti nuo jame nustatytų taisyklių, jeigu darbo sutartimi suderėta dėl ne mažiau nei 2-iejų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžio atlyginimo ant popieriaus.
Šiuo metu tai būtų 1600 eurų ant popieriaus. Tačiau negalima nepaisyti nuostatų dėl maksimalaus darbo ar minimalaus poilsio laiko, darbo sutarties sudarymo ar jos pasibaigimo, saugos, sveikatos reikalavimų.
Sename kodekse nukrypti nuo kodekse numatytų nuostatų, jei atlyginimas viršija nustatytą dydį, nebuvo leidžiama.
BEDARBIŲ IŠMOKOS
Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą, kuris buvo svarstomas su nauju Darbo kodeksu, bedarbių išmokos bus mokamos 9 mėnesius ir maksimali viršutinė riba sieks 75 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (šiuo metu tai būtų 612 eurų). Valdantieji atsisakė išmokų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu.
Bedarbio išmoka sudaroma iš pastovios dalies ir kintamosios.
Pastovi dalis – 30 proc. MMA (šiuo metu tai būtų 114 eurų).
Kintama dalis – 1-3 mėn. 50 proc. buvusio atlyginimo, 4-6 mėn. 40 proc. buvusio atlyginimo, 7-9 mėn. 30 proc. buvusio atlyginimo. Bet ne daugiau nei 75 proc. šalies vidutinio atlyginimo.
Šiuo metu nedarbo išmoka mokama 6-9 mėnesius priklausomai nuo stažo, tačiau jei stažas trumpesnis nei 25 metai, trukmė yra 6 mėnesiai. Dabar minimali bedarbio išmoka siekia 102 eurus, maksimali – 333,2 eurai.
DARBO SĄLYGŲ KEITIMAS DARBDAVIO INICIATYVA
Naujame darbo kodekse numatyta, kad darbdavys gali pakeisti būtinąsias ir papildomas darbo sutarties sąlygas, keisti darbo laiko režimo rūšį, perkelti dirbti į kitą vietą, bet tik rašytiniu darbuotojo sutikimu. Į būtinąsias sutarties sąlygas įeina: darbo funkcija, darbo apmokėjimas, darbovietė.
Tai reiškia, kad darbdavys galės siekti darbo užmokesčio sumažinimo.
Darbuotojo atsisakymas gali tapti darbuotojo atleidimo priežastimi, bet tik būtinai įspėjus prieš 1 mėnesį (2 savaites, jei dirbta trumpiau nei metus) ir išmokėjus 2 mėnesių (arba 2 savaičių, jei dirbta trumpiau nei metus) išeitinę kompensaciją.
Sename Darbo kodekse darbo sutarties sąlygų keitimas irgi buvo aprašytas, bet tik tada, kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija ar darbo organizavimas, taip pat esant gamybiniam būtinumui. Jei darbuotojas su tuo nesutinka, jis irgi galėjo būti atleidžiamas, bet įspėti darbuotoją reikdavo prieš 2-4 mėnesius ir išmokėti 1-6 mėnesių išmoką.