Ūgnė Karoliūnaitė, www.delfi.lt, 2019 m. sausioi 31 d.
Gerėjanti visuomenės sveikata, ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė verčia valstybes vėlinti pensinį amžių visoje Europoje. Pensijų sistemas gerai išanalizavę specialistai pastebi, kad pensinis amžius ir toliau ilgės, o tolimesnis darbas sulaukus šio amžiaus turėtų tapti įprastu dalyku.
Šiuo metu pensinio amžiau Lietuvoje vyrai sulaukia 63 m. 10 mėn, moterys – 62 m. 8 mėn. Kol kas nuspręsta, kad pensinis amžius kasmet bus ilginamas iki 2026 m., kol abiejų lyčių gyventojams pasieks 65 m.
Palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis Lietuva gali džiaugtis vienu iš mažiausių pensiniu amžiumi. Panašaus amžiaus pensinio amžiaus sulaukia Čekijos, Suomijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Maltos ir Slovakijos gyventojai. O štai, pavyzdžiui, Danijoje ir Graikijoje pernai pensinis amžius buvo 67 m.
Beveik visos Europos Sąjungos šalys yra numačius ir toliau ilginti pensinį amžių. Pavyzdžiui, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Olandija, Ispanija jau yra nustačiusios pasiekti 67 m. pensinį amžių. O Airijoje – 2028 m. pensinis amžius sieks 68 m. Skaičiuojama, kad pavyzdžiui, Danijoje 2050 m. pensinis amžius jau sieks 72 m.
Dalis valstybių, kaip Suomija, Kipras, Danija, Graikija, Italija, Olandija, Portugalija ir Slovakija jau nusprendė susieti pensinį amžių su ilgėjančia vidutine gyvenimo trukme.
Kaip pastebi ataskaitoje Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas („Eurofound“), demografinio sprogimo kartai artėjant prie pensijos, į pensiją išeis daugiau žmonių, nei naujų įsilies į darbo rinką. Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir mažėjant gimstamumui Europoje siūloma užtikrinti, kad europiečiai kuo ilgiau liktų darbo rinkoje tam, kad pavyktų išlaikyti jau veikiančias pensijų ir socialinės apsaugos sistemas.
Darbas pensijoje ne dėl ekonominių priežasčių
Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis pasakojo, kai dar Bismarko laikais buvo sugalvota pensinė sistema, pensinis amžius šiek tiek viršijo vidutinę gyvenimo trukmę. Pačioje pradžioje buvo pasiūlyta nustatyti 60 m. pensinį amžių, kai vidutinė gyvenimo trukmė siekė šiek tiek daugiau nei 55 m.
„Pensinis amžius numatytas tam, kad darbingas žmogus nenaudotų valstybės pajamų, nes per draudiminį laikotarpį dar būna jų pakankamai sukaupta. Todėl galima sakyti, kad pensinis amžius ilginamas dėl finansinių priežasčių. Jei sukaupti pinigai valstybės būtų mokami per ilgai, tai būtų nuostolinga sistemai, todėl reikia derinti, kad pinigų naudojimas būtų derinamas su gyvenimo trukme“, – aiškino pašnekovas.
Be to, kadangi žmonės vis ilgiau gyvena, ilgiau išlieka sveiki, jie gali ir toliau dalyvauti darbo rinkoje. „Taip gyventojas nesusiduria su draudimine rizika. Juk kas yra pensinis draudimas? Tai draudimas nuo negalėjimo dalyvauti darbo rinkoje. Dabar vidutiniškai žmogus išlieka sveikesnis ilgiau, todėl natūraliai didėja ir jo galimybės dalyvauti darbo rinkoje“, – toliau tęsė pašnekovas.
Trečia priežastis, kodėl pensinis amžius ilgėja, pasak B. Gruževskio, yra ta, kad keičiasi darbo rinka: vis mažiau fizinių jėgų reikalaujančio darbo, o didėja intelektinių gebėjimų reikalaujančių darbų: „Tokiu būdu fizinių jėgų praradimas senatvėje gali būti kompensuojamas informacinėmis technologijomis. Taip žmonės gali ilgiau išlikti darbo rinkoje ir pasirūpinti savo pajamomis patys toliau dalyvaudami darbo rinkoje“.
Būtent dėl šių priežasčių pensinio amžiaus ilginimas tampa neišvengiamu.
Darbas sulaukus pensinio amžiaus – savęs realizacijos galimybė
Be to, Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas paminėjo ir vieną asmeninę priežastį, kodėl žmonės turėtų vis ilgiau išlikti darbo rinkoje.
„Lietuvoje to nejaučiame, nes mūsų pajamos mažos, bet pažiūrėjus į tokias šalis, kaip Olandija, Prancūzija, Skandinavijos šalys, ten didesnė pensinio amžiaus žmonių dalis dirba ne dėl ekonominių priežasčių. Manau, kad ateityje Lietuvoje turėsime didesnes pajamas, o kartu ir pensijas, todėl darbas vyresniame amžiuje taps pilnaverčio gyvenimo elementas. Žinoma, galbūt tai nebus darbas 12 val. per dieną, galbūt pusė darbo dienos, nuotolinis darbas, bet tai leis asmeniui save realizuoti, – svarstė pašnekovas. – Tikrai galėtume savo artimiesiems linkėti, kad žmogus galėtų ilgai išlikti darbo rinkoje. Taip jis ne tik jausis reikalingas, bet ir galės save įprasminti“.
Pasak B. Gruževskio, į tęsiamą darbą sulaukus pensinio amžiaus reikėtų žiūrėti ne į kaip prievartos elementą, bet savęs realizacijos galimybę.
„Tikrai Lietuvoje reikėtų daugiau dėmesio vyresnio amžiaus žmonių darbo rinkos patrauklumui užtikrinti. Čia turėtų būti sukurtos sistemos, kad tai veiktų. Jau dabar vis labiau jaučiame darbo jėgos trūkumą, todėl nereikėtų laukti, kol bus blogiau. Reikia ieškoti būdų, kaip suinteresuoti žmones ilgiau išlikti darbo rinkoje“, – siūlė jis.
Pašnekovas taip pat pridėjo, kad pasikeitusi darbo rinka leidžia gyventojams ilgai išlikti reikalingiems joje, nes amžius vis mažiau daro įtakos žmogaus sugebėjimams dirbti: „Žinoma, ir pats žmogus turi galvoti, kaip pritaikyti savo gebėjimus: pavyzdžiui, pasitraukti į ūkininko veiklą ar liaudies meną. Be to, turėtume ir jaunimą mokyti, kad jis būtų ruošiamas sėkmingai senatvei“.
Nesutinka, kad vyresni mažiau imlūs naujovėms
Ekonomistas Romas Lazutka siūlė į pensinį amžių nežiūrėti kaip į paskutinį tašką darbo rinkoje.
„Pensinis amžius nereiškia, kad žmogus išvaromas iš darbo. Tai tik reiškia, kad jis įgyja teisę į senatvės pensiją. Juk žmogus gali dirbti ir toliau. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje toks terminas buvo panaikintas kaip pensinis amžius, kad gyventojai nesusidarytų iliuzijos, kad sulaukus numatyto amžiaus turės pasitraukti iš darbo rinkos“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas taip pat sutiko su B. Gruževskiu, kad didėjant žmonių gerovė ir sveikata suteikia galimybes gyventojams ir toliau darbingiems išlikti vyresniame amžiuje ilgiau.
„O žiūrint formaliai, pensija turi būti mokama tada, kai įvyksta draudiminis įvykis – jei žmogus tampa nebedarbingas. Suprantama, kad šie draudiminiai įvykiai įvyksta vis vėliau, todėl pensinis amžius ir yra ilginamas“, – pridėjo pašnekovas.
R. Lazutka taip pat paminėjo, kad vis dažniau pradedama kalbėti apie tai, kad pensinis amžius tampa lankstus.
„Anksčiau buvo daugiau fizinio darbo, todėl fiziškai žmonės nusilpdavo panašiu metu. Dabar viskas labai skiriasi ir pasikeitė darbai, kur amžius tiek daug įtakos nebeturi“, – sakė pašnekovas.
Ekonomisto nuomone, įsitikinimas, kad vyresnio amžiaus žmonės nėra tokie imlūs naujovėms kaip jaunimas, yra neteisingas.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad jaunimas greičiau prisitaiko, nes būtent visos metodikos yra kuriamos jauniems žmonėms. Jei būtų sukurtos metodikos, skirtos vyresniems žmonėms, kur būtų daugiau remiamasi patirtimi, asociacijomis, pasirodo, tokiu atveju prisitaikyti būtų sunkiau jaunimui“, – savo pastebėjimais dalijosi R. Lazutka.
Pasak jo, taip pat reikia suprasti, kad besikeičiant demografinei ir ekonominei situacijai reikia įprasti galvoti apie tai, kad nebėra tokio dalyko kaip viena profesija visam gyvenimui. Apie tai turi galvoti ir verslininkai. „Visuomenės senėjimas ir vis didesnė senų žmonių dalis vers organizuoti darbą taip, kad reikės apmokyti ir vyresnio amžiaus žmones“, – konstatavo ekonomistas.
R. Lazutka įsitikinęs, kad, jei žmogus dar gali dirbti, kam jam mokėti pensiją: „Ir dabar galime pastebėti, kad, jei žmogus užsiima kūrybine veikla, tai jis ir sulaukęs pensinio amžiaus gali toliau gauti pajamas už savo veiklą. Tiesiog dabar daug kas galvoja apie pensinį amžių ir jam artėjant praranda motyvaciją tobulėti ir ruoštis ilgesniam darbui“.