Infliacijos lygis Lietuvoje ir toli auga. Šiandien jis viršija 23 proc. Toks augimas neišvengiamai didina pajamų skirtumą. Tuo pačiu metu atlyginimas 2022 metais augo vidutiniškai 14 proc.
Kalbant apie gyventojų pajamas, jau turime omeny ne vieną Lietuvą, o kelias. Kadangi atlyginimų skirtumas regionuose, palyginus su tokiais miestais kaip, pvz. Vilnius, yra apie 30 proc. Ir „pirmauja“ šioje dalyje būtent Utenos regionas.
Savo ruožtu Lietuva yra nepakeičiama „lyderė“ tarp Europos sąjungos šalių pagal maksimalaus ir minimalaus atlyginimų skirtumą. Europoje šis skirtumas yra ne daugiau kaip 5 kartus, o Lietuvoje, net valstybės įmonėse – 10 ir daugiau kartų.
Tačiau Lietuva yra per maža valstybė, kad, pirma, dalinti ją į kelis regionus. Antra, nedidelė pagal gyventojų skaičių, atitinkamai ir pagal darbingus žmonės, kad galėtų sau leisti, neturint įstatymais patvirtinto kasmetinio atlyginimų indeksavimo mechanizmo, diferencijuoti atlyginimus priklausomai nuo atstumo iki sostinės arba nustatant atlyginimus valstybiniame sektoriuje (įskaitant ir valstybės įmones) žemiausios grandies darbuotojams daugiau nei 10 kartų mažesnius negu vadovams.
Nepriklausoma profsąjunga dar rugsėjo mėn. kreipėsi į darbdavį, IAE valdyba ir valstybės institucijas su pasiūlymais dėl IAE biudžeto 2023 m. dėl darbo užmokesčio fondo (92_IAE profsajunga_2023 biudzetas-s0914).
Kadangi infliacijos lygio sumažejimas per artimiausius 2-3 metus, anot ES ir Lietuvos ekonomistų, nėra prognozuojamas, mes pasiūlėme į DU fondo biudžetą įtraukti bent 16 proc. kasmetiniam bazinių atlyginimų, fiksuoto priedo už darbo sąlygas peržiūrėjimui.
Tai padės bent iš dalies prislopinti metinę infliaciją ir pristabdyti darbo užmokesčio nuvertėjimą.
Šiuo metu biudžetas svarstomas IAE valdyboje.