Erika Fuks, www.DELFI.lt 2015 m. liepos 30 d.
Dar viena naujovė, keliaujanti į Seimą kartu su keičiamu Darbo kodeksu: siūloma 6 kartus padidinti leidžiamą iš darbuotojo nuskaičiuoti pinigų sumą. Savo teisybę po to jis galėtų įrodinėti teisme.
Kas turi įrodyti žalą įmonei: darbdavys, kuris nori patirtą žalą atgauti iš darbuotojo, ar darbuotojas, jei jis jaučiasi nekaltas? Toks klausimas buvo svarstomas Trišalės tarybos posėdžio metu.
Šiuo metu numatyta, kad iš darbuotojo, be jo sutikimo, bet esant pagrindui, darbdavys gali nuskaičiuoti 1 jo vidutinį darbo užmokestį. Dėl didesnių iškaitų reikia susitarti su darbuotoju arba kreiptis į teismą.
Naujojo Darbo kodekso straipsnis 153 numato, kad išskaičiuojama suma padidėtų iki 6 darbo užmokesčių.
Tiek pinigų darbdavys už padarytą žalą galėtų nuskaičiuoti iš darbuotojo be jo sutikimo.
„Pagal praktiką, daugeliu atveju kai darbuotojas padaro žalą, ta žala viršija vieną dydį ir tokiu atveju darbdaviui yra užkertamas kelias išskaityti žalą. Mokslininkų nuomone, vienas dydis yra neprotingai mažas“, — sakė naujojo Darbo kodekso rengėjams mokslininkams atstovavęs advokatas Tomas Bagdanskis.
Profesinėms sąjungoms atstovaujantis advokatas Nerijus Kasiliauskas jam prieštaravo.
„Tai neužkerta kelio siekti žalos išieškojimo. Čia keliamas klausimas, kam uždėsime pareigą eiti ginčytis į darbo ginčų komisiją ir į teismą. Jeigu numatysime 6 mėnesius ir darbdavys išskaičiavo, tai bus darbuotojo problema. Profesinių sąjungų pozicija yra tokia: darbdavys valdo visą informaciją, jis turi įrodinėjimo priemones ir jam yra žymiai lengviau, jei darbuotojas nesutinka atlyginti žalą už daugiau nei 1 mėnesį, kreiptis į teismą nei atvirkščiai“, — atrėmė N. Kasiliauskas.
Jis dėstė, kad darbuotojui bus skausminga prarasti 6 mėnesių pajamas ir dar kreiptis į teismą, nes tai taip pat kainuoja.
„Mano pastaba yra tokia: vienas dydis yra labai mažas, dažnai žala būna padaryta didesnė ir dėl vieno dydžio tas institutas funkcionuoja tik per teismą“, — savo pozicijos laikėsi T. Bagdanskis.
„O kaip su šeimyniniu gyvenimu? Žmogus netenka pajamų už pusę metų“, — priminė Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė.
Darbdaviams atstovaujantis „Sodros“ tarybos narys ir Darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vytautas Zimnickas dėstė, kad darbuotojas bet kuriuo atveju norės įrodyti teisybę.
„Jeigu aš darbuotojui pasakau, tu padarei įmonei 2 tūkst. žalą, o tavo atlyginimas 1 tūkst., jeigu jis norės įrodyti, kad jis yra nekaltas, jis ir taip eis į teismą“, — kalbėjo jis.
Tačiau vėl įsikišo N. Kasiliauskas, kuris nupasakojo, kas darbuotojo tokiu atveju lauktų.
„Suprantate, darbuotojas yra nelygi šalis, jūs jam 2 metus atskaitinėsite, jis vietoje 500 eurų gaus 300 eurų algą ir turės bylinėtis, o įrodymai – pas darbdavį. Darbuotojams bus sunku tą daryti. Mes dabar svarstome, kam uždėsime įrodinėjimo pareigą: ar darbdaviui, ar darbuotojui. Dabar norime uždėti darbuotojui: jei tu nepatenkintas, eik įrodinėk, bandyk rinkti įrodymus, aiškinkis, o darbdavys tuo metu atlyginimą iš tavęs ima – palieka minimumą“, — dėstė N. Kasiliauskas.
Buvo pasiūlyti keli kompromisai, tačiau bendro sutarimo nerasta. Galiausiai užfiksuotos skirtingos nuomonės: profsąjungos siūlė palikti 1 mėnesio vidutinį darbo užmokestį, o darbdaviai – 6.
Kai darbdaviams pritarė Vyriausybės atstovai, profsąjungos replikavo: „svarbiausia – žmogus“.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/dar-viena-nuostata-darbuotojas-kaltas-jei-neirodo-kitaip.d?id=68600460