Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, www.DELFI.lt 2015 m. rugpjūčio 13 d.
Planai liberalizuoti darbo santykius ir pigiau atleisti darbuotojus kursto aistras tarp valdžios, profsąjungų ir verslo.
Seimui jau pateikus naująjį Darbo kodekso projektą, profsąjungos ir verslo atstovai grįžta prie diskusijų išeitines išmokas mokėti iš naujai sukurto fondo.
Toks siūlymas buvo iškeltas ir anksčiau, tačiau jam nepritarė Vyriausybė.
Seimui Vyriausybės pateiktame naujame Darbo kodekso projekte siūloma nebeatsižvelgti į stažą ir visiems atleidžiamiems darbuotojams mokėti dviejų atlyginimų dydžio išeitinę kompensaciją, o dirbusiems trumpiau nei metus – dviejų savaičių atlyginimą. Taigi pablogintų atleidžiamų darbuotojų situaciją, nes šiuo metu išeitinė kompensacija, priklausomai nuo stažo, sudaro 2-6 mėnesius.
Darbdavių, profsąjungų ir Ūkio ministerijos atstovai derina pozicijas dėl šio fondo įkūrimo.
„Profsąjungos nori, kad tam tikrą stažą turintys darbuotojai gautų solidžias išeitines kompensacijas ir kad jos būtų panašios į numatytas dabartiniame Darbo kodekse. Iš esmės fondas turėtų amortizuoti visą netektį, kurią siūlo naujojo Darbo kodekso rengėjai“, — DELFI po praėjusią savaitę vykusio pasitarimo Ūkio ministerijoje sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Jo teigimu, šiuo metu svarstoma, kad naujai kuriamas fondas galėtų mokėti vieno, dviejų arba trijų atlyginimų dydžio kompensacijas priklausomai nuo darbuotojo stažo.
„Reikės papildomų lėšų, todėl ir deriname su darbdaviai, kiek tų lėšų reikės. Įsteigus tokį fondą sumažėtų finansinė našta darbdaviui, o kita vertus, darbuotojas irgi liktų patenkintas, nes gautų jam priklausančius pinigus“, — kalbėjo jis.
Ūkio viceministras Gediminas Onaitis tvirtino, kad šis fondas galėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu būtų pritarta visam naujajam socialiniame modeliui. „Tai yra darbdavių ir profsąjungų siūlymas, jie norėjo grįžti prie šio klausimo. Paties fondo surinkimui kažkokios įmokos turi atsirasti. Mąstome, kaip tas įmokas galima būtų kompensuoti kitų mokesčių atžvilgiu, pavyzdžiui, Garantinio fondo įmokomis. Bet kokiu atveju tai būtų darbdavio mokėjimas arba, kitaip tariant, draudimo pirkimas“, — DELFI komentavo jis.
Pasak viceministro, diskutuojama, kad iš minimo fondo išmokas galėtų gauti tie atleidžiami darbuotojai, kurie darbovietėje dirbo penkerius ir daugiau metų.
Siūloma numatyti tris stažo grupes: 5-10 metų, 10-20 metų ir daugiau nei 20 metų. 5-10 metų dirbę darbuotojai prie Darbo kodekse numatytos dviejų mėnesių išeitinės kompensacijos gautų vieno mėnesio atlyginimą, 10-20 metų – 2 mėnesių, daugiau nei 20 metų – trijų mėnesių atlyginimą.
Šiuo metu atliekami skaičiavimai, kiek papildomai lėšų reikėtų prireikti tokio fondo steigimui. Tuomet šį siūlymą planuojama teikti Seimui arba Vyriausybei.
Šiuo metu Lietuvoje veikia Garantinis fondas, kuris išmoka išeitines kompensacijas bankrutavusių įmonių darbuotojams. Į šį fondą darbdaviai nuo kiekvieno atlyginimo moka 0,2 proc.
Verslininkai ne sykį pabrėžė, kad dabar galiojanti įspėjimo ir išeitinių išmokų mokėjimo tvarka jiems yra per sunki našta.
DELFI primena, kad naujojo Darbo kodekso projektas, nepaisant profsąjungų prieštaravimų, Seimui pateiktas birželį.
Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo modelį kurianti mokslininkų grupė siūlė numatyti, kad visiems darbuotojams įspėjimo laikotarpis prieš atleidžiant iš darbo būtų 1 mėnuo, dirbantiems trumpiau nei metus — 2 savaites, o likus 1-2 metams iki pensijos — 2-3 mėn. Po diskusijų su profesinėmis sąjungomis šis laikotarpis pailgėjo tik vaikus auginantiems tėvams ir neįgaliesiems.
Šiuo metu Lietuvoje įspėjimo laikotarpis yra 2-4 mėnesiai.
Taip pat mokslininkai siūlė gerokai nukirpti išeitinės išmokos dydį iki 1 mėnesio, vėliau po diskusijų įstatymo projekte įrašyta dviejų mėnesių atlyginimų dydžio kompensacija. Šiuo metu Lietuvoje išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo, gali būti iki 6 mėnesinių atlyginimų.
Lietuvos pramonininkų konfederacija jau anksčiau yra išsakiusi pritarimą naujo fondo steigimui, tačiau tam nepritarė Investuotojų forumas. Jo vadovė Rūta Skyrienė DELFI yra sakiusi, kad nesupranta, kodėl visi sąžiningi darbdaviai turi kaupti bendrą fondą, nes jis nebūtų sąžiningas sprendimas tiems, kurie ne atleidžia, o priima naujus darbuotojus.
Rugsėjo 10 dieną profesinės sąjungos planuoja mitingą prieš planus mažinti darbo užmokestį skaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius, atleidimo iš darbo supaprastinimą, atleidimą be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas, išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimą, maksimalios darbo laiko savaitės ilginimą nuo 48 iki 60 valandų, terminuotų darbo sutarčių įvedimą nuolatinio pobūdžio darbui, atostogų už darbo stažą panaikinimą, būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimą dar penkeriais metais, darbuotojų, auginančių vaikus, garantijų mažinimą ir profesinių sąjungų teisių apribojimą.