Edgaras Savickas, www.DELFI.lt 2015 m. spalio 27 d.
Lietuvos mokesčių sistemoje teisingumo trūksta ne dėl to, kad daugiausiai uždirbantys nemoka didesnio pajamų mokesčio. Nesąžininga tai, kad tik privilegijuotieji sugeba pasinaudoti įvairiomis lengvatomis ir išimtimis.
Kaip manote, kas minimalų mėnesinį atlyginimą uždirbančiam darbuotojui patiktų labiau: kad jam apskritai nereiktų mokėti pajamų mokesčio, ar kad daugiau į biudžetą sumokėtų jo vadovas?
Pirmąjį variantą siūlo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, tačiau tam reiktų visos mokesčių sistemos reformos. Antrąjį proteguoja socialdemokratas Algirdas Sysas ir jam užtektų pakeisti kelias vieno įstatymo pastraipas.
Praeitą savaitę Seimas pritarė A. Syso siūlymui Lietuvoje įvesti progresinius mokesčius. Pagal pateiktą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, pajamoms iki 14 tūkst. eurų per metus liktų galioti 15 proc. tarifas, daliai viršijančiai 14 tūkst. eurų, bet nesiekiančiai 36 tūkst. eurų per metus galiotų 25 proc. tarifas, o už viršijančią 36 tūkst. eurų pajamų dalį tektų sumokėti 40 proc.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus per metus „ant popieriaus“ gauna 16 tūkst. eurų, tada už 14 tūkst. eurų mokėtų dabartinį 15 proc. tarifą, o už kitus 2 tūkst. – 25 proc.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktais duomenimis, pernai metais, neatskaičius neapmokestinamų dydžių, Lietuvoje 14–36 tūkst. eurų pajamų gavo 141 890 asmenų.
Lengvatų problema
Didelio pasipriešinimo viešojoje erdvėje sulaukęs A. Syso pasiūlymas nepatinka ir N. Mačiuliui, nors jis DELFI sakė, kad pačiame mokesčių progresyvume nemato kažkokios įgimtos ydos ar problemos.
„Tam tikras progresyvumas turi būti, bet dabar svarstomas gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nėra naudingas, nes diskriminuotų šeimas, nesukurtų jokios naudos mažas pajamas gaunantiems gyventojams“, – kalbėjo jis.
Ekonomistas teigė, kad geriau būtų nustatyti pakankamai aukštą ribą, iki kurios gyventojų pajamos apskritai nebūtų apmokestinamos, o tada galima būtų kalbėti ir apie didesnį progresyvumą didesnėms pajamoms.
N. Mačiulis sakė, kad lengviausias būdas pasiekti to, kad visos gyventojų gaunamos pajamos būtų apmokestinamos vienodai, yra peržiūrėti įstatyme esančias išimtis ir lengvatas.
Šiuo metu jų yra netgi 53, o Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja net 33 gyventojų pajamų rūšis, kurioms taikomi skirtingi tarifai bei taisyklės.
„Tikrai verta padiskutuoti, ar kiekvienai iš tų pajamų rūšių turi būti lengvata, – dėl Gyventojų pajamų įstatymo svarstė N. Mačiulis. – Pavyzdžiui, žemdirbių pajamos apmokestinamos 5 proc. tarifu ir tik tada, kai viršija tam tikrą sumą. Tai yra tas pats neapmokestinamas pajamų dydis, tik daugiau nei 10 kartų didesnis negu visiems kitiems.“
Įstatyme taip pat nurodyta, kad neapmokestinamos pajamos iš, pavyzdžiui, palūkanų už tam tikros rūšies vertybinius popierius, labdaros, paveldėjimo (ne daugiau 8 tūkst. litų), teismo priteisto arba pagal sutartį gauto išlaikymo, stipendijų, sporto varžybų prizų, loterijų laimėjimų, delspinigių, susijusių su darbo santykiais, pagal paslaugų kvitą teikiamų paslaugų (ne daugiau 6 tūkst. litų) ir t.t.
Ekonomistas sakė, jog būtų labai paprasta sukurti mokesčių sistemą, kurioje visos pajamos nepriklausomai nuo jų kilmės iki, pavyzdžiui, 500 eurų yra neapmokestinamos.
Ar tai būtų socialinės išmokos, ar pensijos, ar kapitalo pajamos, ar žemdirbių pajamos, ar individualios veiklos pajamos ir atlyginimai. Tada galima atsisakyti visų kitų išimčių ir pajamoms virš 500 eurų taikyti gyventojų pajamų mokestį, gal ir progresinį“, – sakė N. Mačiulis.
Jo teigimu, tokia sistema būtų daug skaidresnė ir mažiau diskriminuojanti, nes dabar neaišku kodėl kai kurių sričių specialistai ar visuomenės atstovai, net ir gaudami gerokai didesnes pajamas, kartais visai nemoka mokesčių, lyginant su samdomais darbuotojais.
N. Mačiulis taip pat pabrėžė, kad būtent tai dažnai pamiršta Lietuvos politikai ir labai daug kalba apie tokį teisingumą, kai daugiau uždirbantys turi ir daugiau mokesčių sumokėti.
Siekia palaipsniui
A. Sysas pritarė, kad išimčių, kada galima nemokėti už gautas pajamas šiuo metu yra per daug. „Kuo jų mažiau, tuo teisingiau“, – DELFI sakė jis.
Vis dėlto jis neatlyžo dėl siūlomų progresinių mokesčių ir aiškino, kad tikros mokesčių reformos, kokią siūlo, pavyzdžiui, N. Mačiulis, Lietuvoje įgyvendinti neįmanoma.
„Iki mokesčių reformos niekados neateisime, nes priežasčių visada bus: tai ekonominis nuosmukis, tai pagerėjimas, tai stabilumas, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas. – Tačiau laipsniškai keičiant, viską galima pakeisti, bet tam reikia padaryti pirmą žingsnį. Taip, turi būti ir kiti žingsniai, neprieštarauju.“
A. Sysas dėstė, kad lietuviai nori gyventi kaip senosios Vakarų Europos demokratijos, bet mokesčių sistemą turi rytietišką – kaip Rusijoje, Baltarusijoje, Kirgizijoje, Kazachstane.
„Ta dalis žmonių, kurie sudaro 1 proc. visų dirbančiųjų valdo 8 proc. viso darbo užmokesčio fondo, o tiems 90 proc., kurie gauna iki 1,2 tūkst eurų, priklauso tik 70 proc. Nesakau, kad būtinai priimkite mano tarifus, bet didesnes pajamas gaunantys turi mokėti didesnį mokestį. Vakaruose per krizę biudžetus gelbėjo ne pensininkai ar mokytojai, o turtingi žmonės. Būtent jiems po 5 proc. didino mokesčius. Dėl to, kad turtingas žmogus sumokės 5 proc. daugiau nuo savo pajamų jis netaps „ubagu“. Tačiau, kai atimame iš pensijos ar minimalaus atlyginimo, tada jau yra problema“, – kalbėjo socialdemokratas.
Reikia iškart
Tačiau N. Mačiulis sakė, kad daryti pokyčius žiūrint tik į vieną įstatymą ir jį kaitaliojat yra labai sudėtinga ir netgi beprasmiška.
„Lietuvai reikia mokesčių sistemos reformos. Ne gyventojų pajamų mokesčio reformos, ne turto mokesčių reformos, ne žemės mokesčio reformos, bet būtent mokesčių sistemos reformos. Matome, kad ji neatitinka Lietuvos poreikių. Yra daug visuomenės klasių, kurios nemoka jokių mokesčių, biudžeto pajamos nesurenkamos su dabartine mokesčių sistema.
Tai reiškia, kad reikia pareiti prie efektyvesnės, tokios, kurioje dominuoja mokesčiai nukreipti į turtą. Taip pat reikia mažinti darbo mokesčius“, – sakė ekonomistas ir priminė, kad dar 2013 metais buvo suburta mokesčių darbo grupė, kuri pasiūlė tikrai neblogas gaires, bet tuo metu neišdrįsta imtis esminės reformos.
N. Mačiulis galvoja, kad dabar tokios pertvarkos galima tikėtis tik nuo 2017 ar 2018 metų, kada pradės dirbti nauja vyriausybė, kuri galėtų drąsiau įgyvendinti mokesčių reformą.
Beje, pašnekovas sakė, kad sprendžiant pajamų mokesčių klausimą, kartu būtų galima įvesti ir jau kurį laiką minimus, tačiau nepopuliarius automobilių bei nekilnojamojo turto mokesčius.
„Pavyzdžiui, vienu metu įvedant automobilių mokestį ir sumažinant pajamų mokestį arba gyventojų mokamas socialinio draudimo įmokas, būtų galima sakyti, kad didžiajai daliai vidutines ir mažesnes pajamas gaunančių asmenų grynasis efektas būtų nulinis. Tačiau ilguoju laikotarpiu tai būtų skaidresnė ir efektyvesnė sistema, nes turto mokesčius administruoti yra daug lengviau. Jų taip pat sunkiau išvengti“, – pastebėjo N. Mačiulis.